Žygis žemaitukais 2016

Žygis žemaitukais 2016

Vilko broliai paskelbė video medžiagą apie pavasarį įvykusį žemaitukų žygį. 

2016 metų gegužės 15 d. keturi žemaičių rikiai išsiruošė į žygį. Su žirgais žemaitukais kelionėje jie praleido šešetą dienų. Joti pradėjo nuo Dubysos ir Nemuno santakos, o pabaigė kelionę įkopdami į Bubių piliakalnį esantį netoli Šiaulių, prie Dubysos ištakų. Į šią kelionę vyrai išsiruošė nešdami labai svarbią žinią. Siūlome pažiūrėti šią vaizdo juostą ir sužinoti, ką gi norėjo priminti mums žemaičių vyčiai…

Rugsėjo 22-oji – rudens lygė ir baltų vienybė. I – IV dalys

Rugsėjo 22-oji – rudens lygė ir baltų vienybė. I – IV dalys

 

Nustebino vieno nemažo miesto vienoje tautinės veiklos įstaigoje (etninės kultūros centre) nugirstas labai nuoširdus patarimas:

– Pamanyk: baltų vienybė, baltų vienybė… Jeigu darote šventę, tai bent jau kelkit į savaitgalį – daugiau norinčių susirinktų…

Nustebau. Teisybė, žmonės daug ko nežino, bet kad tokie žmonės ir tokių dalykų?! Akimoju supratau, kad vis dėlto maža tėra savaime suprantamų tiesų, kad reikia kalbėti, aiškinti, rašyti, o tiems, kam rūpi – atidžiai paskaityti. Gal tuomet vėl atgims, sustiprės tautiniai, o ne „etniniai“ pamatai? Ir ne „centruose“, „konferencijose“ ar „komitetuose“, o bendrijose, sambūriuose, draugijose, talkose, kuopose ar sueigose jie ims stiprėti? O laikui bėgant netgi „Tautos namuose“ arba štai „Tautos rūmuose“, kaip kad, pavyzdžiui, jau yra Latvijoj? Negana to, šventes ten ir vėl bus pradėta švęsti ir apeigas apeiti, o ne „daryti“ ar „atlikti“?

Taigi: RUGSĖJO 22 – YPATINGA DIENA. Ir ne vienu kokiu, o mažiausiai trim ar net keturiais rimtais žvilgiais ir antra tiek smulkesnių atžvilgių. Kodėl būtina, kodėl privalu ją švęsti ir kodėl nevalia tos šventės perkelti patogiam savaitgaliui? Tęsti skaitymą

Anželika Zelma Tamaša-Tamūža (1933.g. 15.dec. – 2014.g. 12.sept.)

Anželika Zelma Tamaša-Tamūža (1933.g. 15.dec. – 2014.g. 12.sept.)

Viņa sevi uzskatīja par Sēļu zintnieku pēcteci un cilvēkiem mācīja latviešu lietuviešu zināšanas par zvaigznēm, seno kalendāru, Gaivas-Vieglas sistēmu, svētkiem, paražām, seno matemātiku, rakstību un daudz citu interesantu nākotnē pētāmu ziņu.

Dzimusi 1933.gadā. Viņas tēva sēta bija Vaišvīline, Grūžu seņūnijā, Pasvales rajonā, ap 30 km no Bauskas. 20.gs. 20.gados, nospraužot robežas starp neatkarīgajām Latvijas un Lietuvas valstīm, šī teritorija iedalīta Lietuvai. Domājams, ka jau 4.gs. te mita sēļu cilts, ap 7.gs. šo teritoriju pakļāva zemgaļi un pievienoja savai Vēres kēņiņvalstij, bet 13.gs. iekļāvās Lietuvas Dižkunigaistijas sastāvā. Anželika vienmēr uzsvēra, ka Sēlija ir Latvijas–Lietuvas sirds.

Anželikas Zelmas dzimtā bijuši vairāki zintnieki. Viņu ar senajām zintīm iepazīstinājis lielākoties tēvs, taču daudz vērtīga gūts arī no mātes un vecmāmiņas.

Anželikai Zelmai bija matemātiķes izglītība un inženieres–informātiķes darba pieredze, ilgus gadus strādājusi zinātnisko darbu Viļņā t.s. Sistēmu teorijas jomā. Līdztekus darbam viņa Lietuvas zinību biedrībā lasīja lekcijas, kur stāstīja par baltu senajām zināšanām (par Laika enerģētiku, seno matemātiku, Artūra kalendāru), sniedza padomus lauksaimniekiem, mežkopjiem un citiem. Viņa nodibināja seno Zintnieku skolu. Ar lekcijām uzstājās Lietuvā, viesojās arī Latvijā, kur atrada savus domubiedrus.

1991.gadā izdeva savu pirmo laikraksta „Senasis Zihnis – Senais Zintnieks” numuru, bet vēlāk – 8 žurnālus. Pirms tam viņa sarakstīja divas liela apjoma grāmatas mašīnrakstā: 1978. gadā „LLLielatų pasaulėžiūra –LLLielatu pasaulskats” (2011.gadā ievietota Lietuvas tīmekļvietnē „Sarmatai”) un 1989.gadā „Lietuvių-Latvių Arėjių žinių Artūro-Roberto amžinasis kalendorius – Lietuvju-Latvju āriešu zintnieku Artūra-Roberta mūžīgais kalendārs”.

Šodien ne mazums no mums studē Vēdas un citās senās mācības, bet Anželikas Zelmas atstātais mantojums ir viens no to veidiem. Šī baltu Viedas daļa, kas citos avotos nav saglabāta, būtu jāiepazīst mūsu baltu dzīvesziņas pētniekiem Latvijā un Lietuvā.

Domājams, ka Anželika Zelma Tamaša-Tamūža bija zintniece (varbūt arī galvenā zintnieku pēctece Baltijā), kuŗa saglabājusi un pilnveidojusi mūsu Baltu pasaules seno zinātni. Šodien viņas skolnieki Latvijā un Lietuvā apgūst atstāto mantojumu, precizē un turpina zintnieces iesāktu darbu – tulko viņas grāmatas latviski, māca zināšanas citiem interesentiem, vēro Dabas norises pēc ArTŪra kalendāra un senās zvaigžņu kartes.

Anželika Zelma rakstīja arī dzeju, kur izteica savu lielo mīlestību Latvijai un Lietuvai.

Anželika Zelma Tamaša-Tamūža nomira Šauļos. Viņas pelni izkaisīti Lietuvā, dzimtā novada pļavā pie ozola.

Mūsu LLL-atu (Lielu Latu) zintnieces Anželikas Tamaš-Tamūžas saglabāts, izskaidrots „Mūsu Tēvs”.

Pagānu varuliai, varingiai = variaģi, vikingi ( tie kuri var, kam bija vara, kuri viko, vikdė= devās tur, kur Laiks aicināja, kuri īstenoja Laika lēmumu) mums atstāja skaistu dzejoļi.

MŪSU TĒVS- tā ir vēršanās uz 15 garuma visuma VĒSUMA garumu (AUNA zvg.-sirdsgudra TAURA VĒRŠAGANA Greizo ratu ME norades nesēja –MĒNESĒĻA (sēļu) un citu debesu dīvaiņu LOKIEM. Tur mūsu cilts 15/16 abs garumā. Mēs Laika determinēti NO AUGSTUMIEM krītošo 8- nišu viļņi. Sakām; „nolaidušies no debesīm””.

T-sākumu avots ar vēja šalkoņu S-skaņām. Tāpēc vērsās  pie „s”radītāja  KŪRA-KUNGA, VĒJA, lai ar „S” skaņām ātrāk sagrieztu astonnīti.

MŪSU TĒVS

„Mūsu Tēvs-KŪRS „S” debesu
Aizstāv PATS, esi BLAKUS šiem BĒRNIEM,
Māci viņus ar ZAĻvaru, lai sekotu TAVAI (Laika gaismaskaņai) systēmai –GUDRĪBAI.
Lai TAVA SKAŅA (spēks) viņus STIPRINA un LABAJAM pamudina.
Kad kritīs Zobēni (dīsele),
Pavadi ZIBENĪGI,
Lai TIE pastāv, PĀRTIEKOT no augļiem-
Zemes niekiem.
Uzklausi viņu dziesmu-aicinājumu-lūgumu,
Dod (Sniedz) viņiem savu GAISMUskaņu.” 

P.S. Paskaidrojumi ar sīku šriftu.

  „Lylia- vai- Liliaa.. tie ir Līvi-Latvji-Lietuvji-Sēļi-pareizi EĒJ
Lyyleej –liliaa-dziedot pieslēdz j/j- Gulbes zvaigznāja laika enerģētika.
Lia-lia- sakars ar Zemes radītāju, bet Le-le ar Debesu Radītāju.

 

Sagatavoja īsu biogrāfisku apskatu, paskaidroja un tulkoja latvju valodā Regīna Valtenberga-Karmazaitė

Anželika Zelma Tamaš -Tamūža (1933.12.15. – 2014.09.12.)

Anželika Zelma Tamaš -Tamūža (1933.12.15. – 2014.09.12.)

Ji save laikė Sėlių žynių palikuone ir mūsų kartai perdavė senąjį lietuvių latvių mokymą apie žvaigždes, metRodį (senaji kalendorių), Gaivos sistemą, šventes, papročius, matematiką, raštą ir dar daug įdomių, tyrinėjimui ateityje žinių.

Gimė 1933 metais. Jos tėviškė buvo Vaišvilynėje, Gružių seniūnijoje, Pasvalio rajone, apie 30 km nuo Bauskės. XX.a. 20 – ųjų metų pradžioje, nustatant demarkacijos liniją tarp nepriklausomų Lietuvos ir Latvijos valstybių, ši teritorija atiteko Lietuvai. Manoma, kad jau IV.a. čia gyveno sėliai, apie VII.a. šios žemės buvo žiemgalių Vėrės kunigaikštijos sudėtyje, bet XIII. amžiuje įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos sudėtį. Anželika Zelma visada pabrėždavo, jog Sėlija yra Lietuvos-Latvijos širdis.

Anželikos Zelmos giminėje buvę žynių. Ją su žynių mokslu pagrinde supažindino tėvelis, bet daug vertingo išmoko ir iš motinos, senelės. Tęsti skaitymą

Baltų vienybės ugnies sąšauka 2016

Baltų vienybės ugnies sąšauka 2016

Rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Jos proga kviečiame baltų palikuonis Lietuvoje, Latvijoje bei bendruomenes visame pasaulyje įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir 20-21 val. uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose. Kadaise ugnies sąšauka ant piliakalnių kvietė vienytis kovai – ginti savo žemes, gyvastį, kultūrą. Vienybė padėjo išlikti ir išgyventi tūkstantmetę istoriją Baltijos pakrantėje įsikūrusioms tautoms, todėl šiandien vienu metu uždegama ugnis įgyja naują prasmę. Nepaisant valstybes skiriančių ribų, po pasaulį pasklidusius baltų palikuonis vienija iš protėvių paveldėta pasaulėžiūra, gyvos tradicijos ir papročiai.

2016 m. rugsėjo 22 d. (antradienį) 20-21 val. prisiminkime savo tautų istoriją aplankydami atmintinas vietas ir sustiprinkime ryšį tarp baltų visame pasaulyje. Tegul ugnies simbolis apjungia baltų dvasinę tėvynę. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė. Tęsti skaitymą

BALTU VIENĪBAS UGUŅU SASAUKSME

BALTU VIENĪBAS UGUŅU SASAUKSME

22. septembris ir Baltu vienības diena. Tāpēc aicinām baltu pēctečus Lietuvā, Latvijā un visā pasaulē pievienoties Baltu Vienības uguņu sasauksmei un 22. septembrī laikā no 20.00 līdz 21.00 iedegt uguni kalnos, pilskalnos un citās ar baltu vēsturi saistītās vietās. Sirmā senatnē pilskalnos iedegti ugunskuri ir aicinājuši mūsu senčus vienoties cīņai un aizsargāt savu zemi, dzīvību un kultūru. Vienotība ir palīdzējusi Baltijas jūras krastā mītošajām tautām izdzīvot un pastāvēt gadu tūkstošiem, tāpēc mūsdienās vienlaikus iedegta uguns iegūst jaunu nozīmi. Pastāv robežas, kas šķir valstis, bet visā pasaulē izklīdušos baltu pēctečus vieno no senčiem mantotais pasaules uzskats, joprojām dzīvās tradīcijas un parašas.

2016 gada 22. septembrī (otrdienā) laikā no plkst. 20.00 līdz 21.00 atcerēsimies mūsu tautu vēsturi un, apmeklējot ar to saistītās vietas, stiprināsim saiknes, kuras vieno baltus visā pasaulē. Lai Uguns simbols vieno baltu garīgo tēvzemi! Uguns uz tāla kalna ir zīme: mēs esam! Uguns iedegšana vienlaikus nozīmē vienotību.

Sasauksmes būtība ir apmeklēt baltiem nozīmīgas vietas un iedegt tajās ugunis, tādējādi vienojot baltu pēctečus un baltu zemes. Tęsti skaitymą

Baltu krīvolė Naisiūs (2015)

Baltu krīvolė Naisiūs (2015)

Baltu krīvolė Naisiūs ivīka 2015-tu metu lapkrėstė 13-15 dënuom

Dalīvē

Vėsůtėniam baltu religėjės sosirinkėmė (tuoliau krīvolie), katras ivīka 2015-tu metu lapkrėstė 13-15 dënuom Naisiūs, dalīvava šėtas organizacėjės:

  • Akmenės ruomova
  • Alks
  • baltu muokīkla
  • Biedrība Viedums, Lëpuojė, Latvėjė
  • gomtuos ė kultūras pavelda keravuojėma klubs „Aukors“
  • Kadujo
  • Kauna sontakas ruomova
  • Kiedainiu ruomova
  • Klaipiedas ruomova
  • Kriūkū ruomova
  • Latvėjės dievturē
  • Pajevuoniu žėninčė
  • Paneviežė ruomova
  • Prūsa
  • Senuovės baltu religėnė bėndrėjė (Ruomova)
  • Tarptautėnis kultūras EKO alijansos
  • Vėlkavėškė ruomova
  • Žaliakalnė ruomova
  • Žaliūju partėjė
  • Международный Институт Социальной Экологии

Ėš vėsa krīvolie dalīvava par ketoriasdešimt prieteliu ėš ivairiū organizacėju ė skėrtingu šaliū.

Darbuotvarkė

Krīvolės tema „Baltu pasaulievaizdas plietra“.

Lapkrėstė 13-ta dëna

Sosipažėnėms, tǡp pat praeitū metu īspūďiu pasidalėnėms

Lapkrėstė 14-ta dëna

Pranešėmu skaitīms

Darbs gropiesė. Tů tėkslo sokortas sekontės darba gropės:

  • politėkā ė vėsůmenė
  • tautuos gīvibingoms
  • baltėškas švėntės ėr apeigas
  • jaunėma itraukėms
  • sontīkē ė bėndradarbiavėms tarpė baltu pasaulievaizdas prieteliu, bėndrůmeniu
  • sklaida ė žėniasklaida

Švėntė ont Alkas kalna Naisiūs

Lapkrėstė 15-ta dëna

Paskaita aple gebiejėmu lavėnėma sëkont tėksla

Darba gropiu tėkslū soriedīms

Sprėndėmā

1. Bova svarstuoma – bėndra internetėnė alkierė sokūrėms

Skėrtingu organizacėju bėndrā veiklā koordinůtė trūkst bėndra informacėnė cėntra. Skėrtinguom kalbuom kalbontīms žmuonīms sunkē sektė kas dedas pas sosiedus. Daugelis esonťū tinklapiu nȧatėtink lūkesťiu diel par daug plaťiuos, arba par daug siauruos tematėkas, arba par daug subjektīvaus atrinkėma kō vëšintė, vuo kuo nē, arba par daug ideologėnė vëna a kėta reiškėnė nušvëtėma

Nusprė̄sta

Sokortė bėndra informacėni alkierio http://krivule.info, katramė informacėjė būtom pateikama praďiuo dvėm kalboum – latviu ė lietoviu. Ateitie, jė prūsā prisidies, pridietė ė tō kalba. Naujė alkierė tėkslos – pasidalintė

  • žėniuom aple atēnonťius a jau ivīkosius rėngėnius,
  • svarbiuom žėniuom aple baltu pasaulievaizda,
  • organizacėnė informacėjė

Tǡp pat sokortam internetėniam poslapie spausdintė bėnt karta par nedielė aple Latvėjės, Lietovuos ė Prūsėjės īvīkius.

2. Bova svarstuoma – lietoviu ė latviu televizėjės kanalu retronslēcėjė Latvėjuo ė Lietovuo.

Esam dvė baltu valstībė, sëkontė svietė ėšlaikītė sava tapatībė. Prigimtėniu kalbū, anū tarmiė ėšsauguojėms ī mūsa garonts ėšlėkėmo. Tëk latviu kalbuos muokīmāsis Lietovuos bėndruojė lavėnėma muokīkluosė, tëk lietoviu kalbuos muokīmāsis Latvėjės bėndruojė lavėnėma muokīkluosė padietom stėprintė tarposavė rīši ė vënībė. Tō rēlizůtė gal padietė žėniasklaida – televizėjė ė radėjė.

Nusprė̄sta

Sëktė, ka Latvėjės ė Lietovuos valstībėnē televizėjės kanalā būtom transliůnami abejuos šalīs.

3. Bova svarstuoma – prigimtėnės pasaulievaizdas dëgėms jaunėmů

Mūsa pasaulievaizdas ateitės prigol nu jaunėma. Dabā jaunėma parorijentavėmo ė paraukliejėmo ī sosirūpėnosės vėsas organizacėjės. Valstībē istuojos i Euruopas sājunga, katruo propagůnama liberalėzmos ė daugiakultūrėšks sopratėms, kīl rēlė griesmie prarastė savasti. Šėtů meto galiůnontis istatīms lēd plietuotė muokīkluos etnokultūra. Dejė, trūkst tuokiū specēlistu darželiūs, muokīkluos. Švëtėma sistemuo jautams spaudėms, pasiprīšėnėms šėtuos problemas sprėndėmů. Dabā tautėnė kultūra gėnontis istatīms tie ,,popierėnis“. Trūkst politėku palaikėma, kningu, mažā aprašīmu, katrë būtom tinkami palē omžė gropės.

Nusprė̄sta

  • Sekontēs metās surėngtė jaunėma dënas.
  • Paklaustė valstībėniu īstaigu ėr organizacėju, katrë īr atsakingi už mūsa tautėnė kultūra, kas īr ė kō taisuos nuveiktė skleidont tautėnė kultūra jaunėma sāmuonie.
  • Surėngtė konferencėjė „Prigimtėnės apeigas“.
  • Ėšlēstė kninga vākams „Apeigas, dievā“
  • Paskelbtė baltėšku apriedu dëna Latvėjuo ė Lietovuo
  • Padietė esamīms etnokultūras specēlėstams
  • Rėngtė vākū ė jaunėma stuovīklas
  • Sëktė atskėrū muokīma programu, vuo nē integrůtu
  • Kalbietė jaunėma ruoda – pvz. kompiuterėnē žaidėmā, mergėkiems – atskėrā
  • Savanuorīstės veikla, bortës i kažkō panašaus kap skautā – gomtuos, pavelda keravuojėmů
  • Plietuotė rėngėnius universitetūs, rėngtė jodonťius rėngėnius
  • Užtėkrintė tëk duoruovėnė, tëk fėzėnė svēka gīvensena, mėtība. Vėsas švėntės rėngtė grëžtā bȧ alkuoguolė

4. Bova svarstuoma – tautuos gīvastës ė pasaulievaizdas sklaida

Baltu pasaulievaizda nȧgal taptė muziejėnio eksponato. Anuos gīvastėmė torȧm rūpintës kuožna dëna.

Nusprė̄sta

  • Veiksmus parkeltė ėš mažū gropiu i bėndrus dėdlesnius projektus
  • Lietoviu, Latviu ė Prūsu pasaulievaizda ī Tautuos gīvastës pundaments, tudie anuos plietrā rēk sokortė strategėjė
  • Rėngtė vaidėlu muokīmus
  • Plietuotė bėndradarbiavėma so katalėkās ė vėsůmenė
  • Vëšintė šeimuos vertībės ė okatītė anū kūrėma

5. Bova svarstuoma – bėndradarbiavėms tarp latviu, lietoviu, baltarosiu ė prūsu

Vėsas šėtas šalis tor kažkumet bovosė vëninga kultūrėnė vëneta ainiu. Šindën anus solėpdītė i vëna kūna trokda kalba, valstībėnē robežē ėr atskėrtës dėdelis laikuotarpis, katras itakuojė skėrtingas tautū istorėjės.

Nusprė̄sta

  • Pasikeistė paruoduom
  • Rėngtė konkursus muokīkluoms
  • Švė̄stė baltu vënībės dëna
  • Rėngtė kultūrėni baltu keli
  • Paruodītė Baltu pavelda bȧ militarėstėniu pamėnavuojėmu. Skleistė taika.
  • Organėzůtė stuovīklas šeimuoms.
  • Dėrbtė bėndra fonda, ëškuotė bėndruos veikluos.

6. Bova svarstuoma – kor ė kumet sorėngtė sekontė baltu krīvolė

Baltu Krīvolės somėslėjėms gėmė 2011 metās. Kuožnās metās šėta tradėcėjė tė̄sama īr.

Nusprė̄sta

Sosisëktė so prūsās, katrū dėdliuojė dalės dabā nȧgaliejė atvīktė ė sositartė diel krīvolės darīma pas anus.
Latvē pareiškė nuora, ka būtom krīvolė pas anus, jė prūsā atsisakītom. Tǡp pat bova ėškelta mėslis dėrbtė dvė krīvolė par metus.

Baltu krīvolės darba gropės narē

Baltu krīvolē vaduovava ė vedė

  • Ąžuolė Bajor (Bajor Ōžůlė)
  • Nendrė Černiauskienė (Černiauskienė Nėndrė)
  • Danutė Jasilionienė (Jasėliuonienė Danotė)
  • Kęstutis Račkaitis (Račkaitis Kė̄stotis)
  • Darius Ramančionis (Remončiuonis Darios)
  • Valdas Rutkūnas (Rotkūns Valds)
  • Genovaitė Rutkūnienė (Rotkūnienė Genovātė)
  • Daiva Šeškauskaitė (Šeškauskalė Daiva)

Žvėrblė Ara (Aras Žvirblis) sokorts fėlms aple krīvolė