ZAĶA GADU SAGAIDOT

ZAĶA GADU SAGAIDOT

Pirmais Laika vilnis-Laika inteGRĀLS pēc LLL- atu(Baltu) pasaules redzējuma. Mantojusi Anželika Tamaša-Tamūža, 20.gs. 80-gados. 30.00.- 19.87.gads..
Pilnveidojis un pārzīmējis Uldis Zandbergs 30.30-20.18. gada Laika vilnis, zīmējis Uldis Zandbergs

Mūsu baltu – Lietuvju-Latvju-Līvu (LLL) pasaules uzskats ir zinātne par Laika vilni, tā spēkiem, enerģiju. Tā ir zinātne par gaismu un tās griezumiem, savijām – skaņu. Ar skaņu mēs visi sazināmies, tāpēc pasaules uzskats sastāv no dzimtas valodas un astonnīša matemātikas. Tā ir zinātne, teorija, ko sauc par sistēmu. Pasaulē bez Gaismas un tās atgriešanās – Skaņas, nekā cita nav. Laika spēki, enerģija, laika viļņojums radīja uz Pasaules visu, pat cilvēku.

Mūsu senči dzīvoja pēc Visuma (Viss-Suma) ritma, atbilstoši debesu spīdekļu (senāk teica ZWERU) un Zemes elementu (uguns, gaisa, ūdens, zemes) – Balss-Atbalss, jeb lietuviski Aidas kārtības. Šī kārtība ir vienmēr mūsos: šeit-tagad-šeit/čia-dabar-čia.

LLLatu/Baltu dzīvesziņā Jaunais gads sākās 1. janvārī pēc Artūra kalendāra (turpmāk – AK), bet 32 gadu cikls, jeb Saturna-SaTurnuļa gads, vienmēr sākas 22. februārī pēc AK., tad, kad Mēnestiņa sirpītis (fāze) ir PusPilns. Citām tautām savādāk; piem. ķīniešiem sākās janvāra nogalē, Avestas kalendārajā sistēmā – 20/21. marts. Baltiem tas ir Meteņa Laiks, kad Visuvarenais Dieviņš = Laiks mūs noMetis- nolaidis ar gaisa Qugiem laimīgai dzīvei uz Zemes. Par to stāsta teikas, pasakas, dainas. Tāpēc Meteņi ir vieni no skaistākiem, nozīmīgākiem LLLatu/Baltu svētkiem, īpaši lietuviešiem.

20.gs. 32-cikla gadi bijā 1907., 1939., 1971., bet 21.gs. – 2003., 2035., pēc Gregora jeb tagadējā Kalendāra (TK). Katram cikla gadam ir savs aizbildnis, bet uz to jāskatās, ne kā uz putnu, dzīvnieku – totēmu, bet kā uz jēdzienu, kategoriju. Saturna ciklam, kurš atkārtojās ik pa 32. gadiem, senči par saviem sargiem izvēlējas 32 zvērus, kuri sarga attiecīgajā gada dzimušos. Personas liktenis, raksturs, spējas, pat izskats atgādina gadu simbolizējušo Zwēru (saprotiet to, ka attiecīgo zvaigznāju, bet Zemes zvērs tikai tā paraugs). Ja cilvēka uzvedība atbilst Zwēra paraugam, tad viņam veicās, viņš jūtas laimīgs. Pretējā gadījumā –viņš grauj savu un citu cilvēku dzīvi.

Ar 2010. gadu pēc TK, baltu kalendārajā sistēmā iesākās SVĒTRAGA laikmets. 2017. g. TK30.29. g.  AK.

 Pēc 32/31 sistēmas 21.gs. 32 gadu cikls sākās 2003. gadā un pirmais 32 cikla gads saucās Qumeļiņa/Ērzeļa. Tāpēc 2017.gads ir 32 cikla 15 – tie gadi un saucās  ĀPŠA/OPŠRAUS vai BARSUKA/VARSUKA GADI – 1953.,1985.,2017., 2049. un tt., pēc TK.

Jēdziens “15” apzīmē Laika varenu spēku, kas iededz jaunas zvaigznes un izdzēš tās, kas beigušas spīdēšanas ciklu un kam jāiet “pagulēt”.

Gadi saistīs Gudrības un Prāta maiņas it kā savītā stingrā virvītē, sasniedzot ideālu, izcilu patēriņu. Gadu atbalss: “vairāk darbu – mazāk runu.” Celtnieku, Priekšzīmes, rūpīgu/atbildīgu Mājastēvu/Saimniecības Vadītāju gadi. Raksturīga iezīme – JAUNUMU ieviešana saimniecībā: būt praktiskiem, lietišķiem, nodarboties ar lietderīgu darbību, sasniedzot mērķi = laimīgi, PĀRTICĪGI dzīvot, modina stingrību, rūpību, pienākuma apziņu un gādību, radīt rezervi “melnai dienai” – nelielu, bet nepieciešamu un pietiekamu. Nekad un nekur nezaudēt PAŠCIEŅU, nepārvērsties par DIEDELNIEKU= kuŗš dzīvo no citu labuma rēķina vai žēlastības dāvanām, vai ubagošana

Āpsis – tīrīgs dzīvnieks, tāpēc Laika spēki tīrīs Zemi no sārņiem ar vējiem, lietiem, sniegiem, zemestrīcēm un tt. Dzīvo alās, atbild par pazemi, krājumiem (arī bankām), tātad uzmaniet krājumus un bieži pārbaudiet tos!!

2018 g. 28. februārī pēc tagadēja kalendāra (TK) – 30.30.g. 22. februārī pēc Artūra kalendāra (AK), Āpsis savu aizgādniecību par mums atdos Zaķim, jo 32/31 sistēmas cikla 16-tie gadi saucās ZAĶA GAŖAUŠA vai KŪKUMA ĻIPAIŅA GADI /ZUIKIO PUIKIO arba KUKŠTEROS KUŠKEUODEGIO METAI – 1954., 1986., 2018. pēc TK.

Kas tur kliedza, kas tur sauca
Aiz Daugavas siliņā?
Zaķīts pūta ledus tauri,
Ziemassvētkus vēstīdams.

Izskaidrosim gadu jēdzienus un tēlainās zīmes:

ZAĶIS/ZUIKIS: skraida/zuja. Skrien apkārt lokiem, cilpo. Nozīmē Laika plūsmas vīšanos vai spirāles/vītnes kustību. GUDRU izcilpošanu.

SKAISTULIS/PUIKIS: nozīmē lepnas, dabiskas (dabiskas kā pilnīgā daba, naturālas) pievilcības īpašības.

KŪKUMS/KUKŠTERA: tas, kas tup, izslējis kupri (kaķis, zaķis, trusis). Citādi sakot, KUPRIS, KUPRAINS. Tas ir Inča/Pinča vai pelēkā PELĒNA zvaigznājs pie 26/30G/81 tk 14. grādā mūsu senču zvaigžņu kartē.

ĻIPAINIS/KUŠKEUODEGIS: kušķis +aste/uodega=ar īsu asti/ļipu (8nīša inerce. 8 un 1=81tk). Īsastainajam/Ļipainim ir arī GAŖAUŠA vai GAŖKĀJA īpašības, tas nozīmē “ātrs” un “ausīgs”.

Šīs īpašības arī nosaka gadu raksturīgās iezīmes. Palasiet literatūru par zaķa dzīvesveidu.

Palasiet tautas teikas. Zaķis Gaŗausis vai Ļipainis/KiškisPyškis ir daudzu pasaku tēls:

viņš – GUDRAIS CILPOTĀJS, kuŗš izgrozīsies, izcilpos no visiem sarežģītiem stāvokļiem,

viņš – ar žiglām, veiklām kājām ir sūtnis pie Radītāja. Pasaka “Nemirstība”,

viņš – lielāko JAUNUMU ziņNesis “Tu nemirsi!” Tumšceļu laikmetā,

viņš – gaišreģis. Aizbēg no medniekiem, no savas siltās guļvietas, paredzot, ka atgriezīsies atpakaļ.. Medībās neveiksies. Guvuma nebūs, Nelaiks

viņš, arī ar citiem “ZaķaGaŗauša/KiškioPiškio” vārdiem, ir APSPIESTĪBAS PINEKĻU raustītājs, sarežģītā stāvoklī nonākušo godājamo Personu izvedējs un tt., un tt.

Gadi ik dienu, ik mēnesi ar Laika spēku izraisa, audzina mūsos šādas īpašības:

  • gudrību “izcilpot” no sarežģīta stāvokļa, tieši vaigu vaigā nesaduroties ar naidnieku, citādi domājošu, ļaundari,
  • nebūt lētticīgam un vaļsirdīgam (nevis bailīgam, bet neuzticīgam),
  • uzticēties tikai savām spējām, savai gudrībai, savam spēkam un Radītāja/Māras pavadībai (dot ceļu muļķim),
  • zināt savu VĒRTĪBU un to aizsargāt ar “asu mēli” vai pateikt NEPAMATOTO pamatu (Blēņas),
  • prieka un dziesminieka (AV/VA=N) īpašības, jo zaķiem tīk mēnesnīcā lēkt riņķa danci un dziedāt “av-av” dziesmas. Tas ir viņu zieds visvarenajam Radītājam,
  • vienkāršības, pievilcības, kautrības, maiguma īpašības,
  • apkārtējo un bērnu mīlestības īpašības (..tu manu zaķīti..)
  • mācēt novērtēt esošo stāvokli un vidi un izmantot to savu vajadzību apmierināšanai. Jo zaķi/gaŗauši atkarībā no gadalaika maina savu kažoka krāsu,

Par cik Austrumu meriDienī (meridiānā) 2018.gads ir Suņa gads, tad mums jāpiesargās, jābūt modriem attiecībās ar šā reģiona valstīm, ļaudīm, jo „..suņi zaķim pēdās dzina, purvus, mežus bradājot..”

Jābūt uzmanīgiem: “Sargies pats, un Liktenis palīdzēs/pasargās.”

Daži latvju ticējumi par zaķi:

33570. Daži ticot, ka pie zaķiem,tāpat mātītēm kā arī tēviņiem esot bērni. /S. Gūberts, 1688./

33571. Zaķu māte tik trīs reiz dodot pupu saviem bērniem,
un tad pasakot, lai tie nu lecot podā vai katlā.
/K. Jansons, Plāņi./

33572. Ja zaķim skrienot uzsauc: „Attup’, Jānīt!“, tad
viņš apstājas. /V.Spandegs, Pociems. P.Š., Rauna./

33574. Ja pirmo reizi jaunā gadā zaķi redzot nenospļaujas,
tad vajadzēs pārciest kādu grūtu slimību.
/K. Corbiks, Kroņa-Vircava./

33575. Zaķa mīzeli, brandvīnā ielieti, derīgi pret dzer-
šanas kaiti. Dzērājs to baudījis, brandvīna vairs
mutē neņemšot. /J. Avots, Sece./

33576. Ja zaķis ieskrien mājās, tad nāks zagļi.
/M. Hermakile, Ranka./

33577. Ja mazs zaķēns dabū sāli ieēst, tad tas nosprāgst.
/P. Š., Rauna./

33578. Ja mazs zaķēns dabū cilvēka asinis, tad tas uz
vietas nosprāgst. /H. Skujiņš, Smiltene./

33579. Zaķi auru laikā varot viegli pievilkt, ja tik
aurojot zaķa balsī. Tēviņš aurojot rupjāki, mātīte
smalkāki. /A. Vaskis, Tukums./

33580. Zaķis pirmā sniegā netaisa pēdas un guļ trīs die-
nas no vietas. /H. Skujiņš, Aumeisteri./

33581. Ja kādu lopu vai cilvēku nosauc par zaķi, tad tā
nosauktais trīs dienas neaug.
/Fr. Valdmans, Virbi./

33582. Ja zaķis vasarā daudz āboliņa laukus nošļokā, tad
tas ziemā daudz augļu kokus nopostīs.
/A. Bērziņa, Aloja./

33583. Ja zaķi nākot ābelītes grauzt, tad vajagot no meža
atnest sūnas un tās izsviest dārzmalā, tad zaķi
vairs nenākšot. /B. Vinkmane, Jaunpiebalga./

33584. Kad mednieks pirmo reiz ņem suni līdzi medībās un
kad nošauj zaķi, tad nogriež vēl siltu zaķa kāju
un dod sunim apēst, tad suns labāk varot zaķa pē-
das saost. /K. Palteris, Nītaure./


33585. Ja par ceļu pārskrien zaķis jeb vāvere, tad būs
nelaime priekšā. /P. Š., Rauna./

33587. Kad zaķis pār ceļu pārskrien, – ceļš neizdosies.
/J. Apsalons, Sēļpils./

33589. Ja zaķis pārskrien par ceļu, tas nozīmē vienas
dienas nelaimi. [Sal. ceļošana.]
/V. Arbidāns, Latgale./

33593. Ja braucot zaķis pārskrien pār ceļu, tad pa to
ceļu vairs neiznāks braukšana. /A.Salmāns, Balvi./

33594. Ja zaķis pārskrien pār ceļu no labās uz kreiso
pusi, tad nelaime; no kreisās uz labo – laime.
/V. Vintere, Matīši./

33595. Ja zaķis pārskrien pār ceļu no kreisās uz labo
pusi, tad būs laime. Pretējā gadījumā – nelaime.
/J. Krastiņš, Irlava./

33601. Ja zaķis skrien caur pagalmu, tad tās mājas ļaudīm
būs nepatikšanas. /Z. Kozenkraniuse, Ainaži./

33602. Ja pa ceļu ierauga zaķi, jānotupjas, lai būtu
laime. /K. Lielozols, Nīca./

33603. Ja zaķis caur māju izskrien, tad ir zagļi sagaidā-
mi. /E. Vīķele, Plāņi./

33604. Ja zaķis skrien caur ciemu, tad būs ugunsgrēks;
lai tas nenotiktu, tad tur jāmet trīs reiz kūleņi.
[Sal. ceļošana.] /V. Pilipjonoks, Asūne./


33605. Lielākais nelaimes nesējs zvejniekiem ir zaķis,
kas zvejas tuvumā nākot var izputināt visu lomu.
Tādēļ zvejniekam zvejojot nevajaga zaķi pieminēt,
un izsauciens: „Zaķis tīklā!“ nozīmē nelaimes vē-
lēšanu. /J. Simbruks, Bauska./

33606. Ja kur zaķi izzūd, tad tur tai gadā aitas neizdo-
das. /S. Gūberts, 1688./33608. Kad zaķis ziemā ienāk tur, kur tas nekad nav re-
dzēts, tad nākamā gadā aitas sprāgs.
/K. Jansons, Plāņi./

33609. Ja ziemā zaķa guļas vietā ir sniegs izkusis, tad
būs atkusnis. /S. Gūberts, 1688./

33610. Ja zaķi vasarā nāk uz laukiem, tad gaidāms lietus;
bet ja zaķi ir mežos, tad gaidāms karsts un
skaists laiks. /E. Ārgals, Naukšēni./

33611. Kad zaķi kliedz, tad būs drīzumā silts laiks.
/M. Veidenberga, Vecmokas./

33612. Uz atkusni zaķi nāk no meža klajumā gulēt.
/M. Spilva, Druviena./

33613. Ja zaķi ziemas sākumā mežā sniegā iemin takas (ce-
liņus), tad sagaidāma dziļa ziema.
/A. Pliens, Meirāni./

33615. Ja zaķi ziemā nāk uz lauka, tad gaidāms vai nu
sniegs vai atkusnis, bet ja ziemā zaķi ir mežos,
tad gaidāms auksts laiks. /E. Ārgals, Naukšēni./

33618. Ja zaķis ziemā no laukiem aizcilpo lielos mežos,
tad sagaidāms auksts laiks.
/V. Zvaigznīte, Zeltiņi./

33619. Ja baltais zaķis rudenī agri tērpjas ziemas uzval-
kā, tad agri iestāsies ziema. /M. Rulle, Lubāna./

33620. Cik augstu ziemā upes malā zaķi apgrauž kārklus,
tik augstu pavasarī būs ūdens.
/Z. Lancmanis, Lejasciems./

33621. Ja zaķi pa ziemu nāk mājās, tad bagāta vasara gai-
dāma. /P. Zeltiņa, Ikšķile./

33622. Ja sapnī redz zaķi, tad ar zagli būs darīšana.
/K. Jansons, Plāņi. P. Š., Rauna. V. Spandegs,
Pociems./

33623. Ja zaķi redz sapnī, tad zaglis nāks. [Sal. vilks.]
/P. Zeltiņa, Ikšķile./

33630. Ja zaķi redz sapnī, tad paliks slims.
/E. Zariņa, Anniņmuiža./

Sagatavoja: Regīna Valtenberga, 2018.g. janvāris

Baltų vienybės ugnies sąšauka 2017

Baltų vienybės ugnies sąšauka 2017

2017 m. rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Ta proga kviečiame baltų palikuonis Lietuvoje, Latvijoje bei bendruomenes visame pasaulyje įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir 20-21 val. uždegti ugnis ant piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose.

Visais laikais ugnies sąšauka tarp piliakalnių kvietė vienytis – ginti savo savastį, žemes, gyvastį, gyvenimo būdą. Vienybė padėjo išlikti ir išgyventi tūkstantmetę istoriją aisčių tautoms. Nepaisant valstybes skiriančių ribų, po pasaulį pasklidusius baltų palikuonis vienija iš istorija, protėvių paveldėta pasaulėžiūra, gyvi papročiai.

Prisiminkime baltų tautų istoriją aplankydami atmintinas vietas ir sustiprinkime ryšį tarp baltų visame pasaulyje. Tegul ugnies šviesa apjungia baltų dvasinę tėvynę. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.

Bendruomenes, organizacijas, pavienius asmenis rugsėjo 22 d. 20-21 val. dalyvausiančius Baltų vienybės ugnies sąšaukoje prašome pranešti apie tai el. paštu Lietuvoje: ; Latvijoje: ; Gudijoje: . Pranešime nurodykite vietą, kur bus uždegta ugnis ir kas ją įžiebs, kaip susisiekti. Jūsų informaciją patalpinsime sąšaukos žemėlapyje (žiūrėti čia).

Daugiau apie sąšauką: http://aukuras.lt/baltu-vienybes-sasauka/
Sąšaukos žemėlapis ir puslapis pildomas ir atnaujinamas.
Dalinkitės su bendraminčiais patirtimi, nuotraukomis, filmais apie Baltų sąšauką FACEBOOK:
Lietuviškai – latviškai: BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA / BALTU VIENĪBAS UGUNSKURU SASAUKSME
Pakvieskite Baltų vienybės sąšaukoje dalyvauti pažįstamus visame pasaulyje.
2017 metais – Piliakalnių metais, Baltų vienybės ugnies sąšauka turėtų tapti išskirtiniu renginiu apjungiančiu piliakalnius ir bendruomenes.
UŽ BALTŲ VIENYBĘ

BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA / http://www.aukuras.lt/sasauka/
BALTU VIENĪBAS UGUŅU SASAUKSME/ http://www.aukuras.lt/sasauka/lv/
BY ПЕРАКЛІЧ БАЛЦКАГА АДЗІНСТВА/ http://www.aukuras.lt/sasauka/by/

Švyturys 2016

Švyturys 2016

Tęsiame praeitais metais pradėtą darbą. Šiemet vėl įvardinsim „švyturius“ – šviesą nešančius žmones, kurių darbai spindi kaip deimantai kasdienybėje.

Prieš tai leiskit pasidžiaugti, kad praeitais metais „švyturio“ vardą gavę Dainius Razauskas ir Ramūnas Karbauskis šiemet buvo įvertinti ir kitų žmonių.

Dainius Razauskas

Dainius Razauskas pelnytai gavo  Basanavičiaus premiją, su kuo jį nuoširdžiai sveikiname.

Ramūnas Karbauskis

Ramūnas Karbauskis kartu su savo partija laimėjo rinkimus į seimą. Lietuvos piliečiai tvirtai palaikė Ramūno išsakomas mintis ir Ramūnas šiuo metu turi pakankamai svertų pagerinti mūsų kultūros padėtį. Sveikiname ir linkime gero darbo!

 

 

Šiemet šviesuolius rinko arti dvidešimties žmonių. Visoms žemiau išvardintoms asmenybėms buvo pritarta bendru sutarimu. Prieš paskelbiant šių metų švyturius trumpai paminėsime, kad buvo atsisakyta piniginio prizo, nes pinigai nukreipia dėmesį nuo esmės.

Virgilijus Avižonis
Virgilijus Avižonis

Kiekvienam šviesiam žmogui pagal galimybes įteiksime garbingą pažymėjimą ir simbolinę dovanėlę. Čia matyt būtų gera vieta paminėti Kriūkų romuvos vaidilą Virgilijų Avižonį, antri metai iš eilės meistriškai išdrožiantį pūtimo ragą ir įteikiantį vienam iš šviesuolių. Ačiū už įspūdingą dovaną!

Taip pat norime labai atsakingai pareikšti, kad nei praeitais metais, nei šiais, nei kada ateityje kreipsime dėmesį į šviesaus žmogaus religinę priklausomybę. Svarbiausia yra tai ką žmogus daro, o ne kokiai religinei pakraipai save priskiria (jeigu iš viso priskiria). Tikimės, kad niekas neiškreips viso šio sumanymo pagal savo suvokimą.

Taigi, vaidilų sprendimu ir mūsų senajai pasaulėžiūrai neabejingų žmonių pritarimu skelbiame žemiau esantį šviesuolių sąrašą. Kiekvienas iš žemiau paminėtų žmonių šviečia mums skirtingai. Vieniems šviečia labiau vienas, kitiems kitas šviesuolis. Todėl neskirstome jų į labiau ar mažiau nusipelniusius žmones. Kiekvienas iš jų yra mūsų pasaulėžiūros krivių-krivis.

2016-tų metų šviesą nešančių žmonių sąrašas – „Švyturys 2016“

Algimantas Bučys
Algimantas Bučys

Šiemet sukako 700 metų kai Gediminas tapo Lietuvos valdovu. Ta proga norėtume pasveikinti ir stipriai paspausti ranką rašytojui Algimantui Bučiui, atskleidusiam mūsų karališką praeitį taip meistriškai užtušuotą laiko bėgyje. Jo sąžiningo darbo, pasižyminčio nuoseklumu ir griežtu esamų duomenų vertinimu, pagalba mūsų valdovai nušvito visai kitoje šviesoje. Linkime ir kitiems turėti tokį įžvalgumą ir pastabumą. O mes Algimantą Bučį sveikiname ir džiaugiamės jį vadindami mūsų „švyturiu“. Jo „krivių krivio“ vardo vertas darbas įtakos mūsų ir mūsų palikuonių savivoką.

 

Rimantas Balsys
Rimantas Balsys

Jeigu Algimantas Bučio darbai daugiausia nagrinėja Lietuvos tarptautinį būvį, tai Rimanto Balsio darbai nukreipti į mūsų protėvių savasties suvokimą. Rimantas Balsys labai atsargiai ir kruopščiai renka mūsų senosios pasaulėžiūros kruopeles. Jo straipsniai ir knygos atskleidžia tikrą, nepagražintą ir nenumenkintą mūsų praeitį. Jo mokslinė veikla nesiriboja vien tik tyrimais. Rimanto Balsio vadovavimo dėka vis platesnės visuomenės dalies dėmesys krypsta į mūsų praeities tyrimus.  Jo darbais ir įdirbiu remsis jaunoji karta, todėl drąsiai jį skelbiame 2016-tų metų „švyturiu“.

 

 

Liudmila Petkevičiūtė
Liudmila Petkevičiūtė

Jaunimu rūpinasi didelis būrys žmonių. Pavyzdžiui, rašytojos Liudmilos Petkevičiūtės knygos, skirtos mažiausiems, vos dar besimokinantiems kalbėti vaikams, pasižymi pasakišku grožiu ir darna. Kiekviena jos mintis – tai žibantis spindulėlis įsipinantis į vaiko sąmonėje mezgamą kalbos raštą. Liudmilos šviesa nepalieka abejingos širdelės. Neveltui jos knygos yra pelniusios ne vieną apdovanojimą. Džiaugiamės jos šviesa ir sveikiname!

 

Aušra Kavaliauskienė
Aušra Kavaliauskienė

Šiek tiek vyresniais vaikais rūpinasi mokytojai. Čia būtų sunku kažką išskirti, nes turime labai daug šviesių mokytojų. Tikimės, kad mokytojai neįsižeis vieną iš jų paskelbus metų „švyturiu“. Žiežmarių mokyklos pradinių klasių mokytoja Aušra Kavaliauskienė Lietuvoje matyt pirmiausia žinoma kaip nenugalėta sportininkė. Jos šimto kilometrų bėgimo vis dar niekas nepagerino jau daugelį metų. Būdama neįtikėtinai stipri moteris, ji sugeba rasti švelnumo kiekvienam prie jos priėjusiam vaikui, todėl net ir baigę pradines klases mokiniai nenutraukia ryšio su šia mokytoja. Aušra Kavaliauskienė užaugino visą būrį žmonių, mylinčių savo tėvynę, todėl su pasididžiavimu ją vadiname „švyturiu“.

 

Tadas Šidiškis
Tadas Šidiškis

Vaikai augdami įgauna savarankiškumo ir lekia į žygius. O koks žygis be Tado Šidiškio? Geografas Tadas Šidiškis matyt žino visą Lietuvą mintinai, nes neatrasite tos vietos kur jo nebūta. Tarp viso Lietuvos jaunimo Tadas yra gyva legenda. Už sveikos gyvensenos ir mūsų praeities puoselėjimą džiaugiamės jį skelbdami „švyturiu“.

 

Darius Ramančionis
Darius Ramančionis

Kitoje Lietuvos pusėje žygiais ne daug nusileidžia Darius Ramančionis. Dariaus veikla žygiais neapsiriboja. Jau daugelį metų jis Šiaulių krašto žmones buria į „Aukuro“ bendruomenę, kuri užsiima savišvieta ir aplinkosauga, puoselėja mūsų paveldą. Šiemet Šiaulių miestas jį paskelbė metų šviesuolių. Pritariame šiam miesto sprendimui ir antriname jį skelbdami „švyturiu“, nes jo darbai žinomi ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje.

 

 

Valdis Celms
Valdis Celms

Mūsų senąją pasaulėžiūrą puoselėja ne tik lietuviai ir ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Štai Valdis Celms, ilgametis Latvijos dievturių vadovas, šiemet nudžiugino nauja knyga „Baltų religijos pagrindai“. Kiek anksčiau Valdis išleido knygą „Baltų raštai ir ženklai“. Valdžio šviesa seniai peržengė Latvijos ribas, todėl jį galime drąsiai vadinti „švyturiu“.

 

Ivars Logins
Ivars Logins

Pažymėsime dar vieną šviesuolį iš kitos baltų genties. Tai latgalis Ivars Logins. Juokais jį galima vadinti „akmenų medžiotoju“, nes atrado ne vieną šventvietę ar apeigose naudojamą akmenį. Šnekant su juo panyrama į mitinį pasaulį, kur paprasti akmenys virsta žalčiais, dievais ar tiesiog apeigose naudojamais įrankiais. Ivars atradimais susidomėjo mokslininkai. Savo darbu Ivars siekia, kad ladgaliai nenuskęstų užmarštin, todėl visapusiškai puoselėja latgalių kalbą ir visą kultūrinį latgalių palikimą.

Linda Lemhena
Linda Lemhena

Kartais valstybinės sienos ir skirtingos kalbos tampa kliūtimi vienodai mąstančių žmonių bendradarbiavime. Tuomet padeda žmonės kurie kaip šviesolaidžiai sujungia skirtingas šalis. Linda Lemhena yra vienas iš tokių žmonių. Maža to, jos aktyvi veikla Latvijoje jungia ne vieną bendriją.  Lindos Lemhenos veikla žinoma ne tik Latvijoje bet ir Lietuvoje, Suduvoje, Prūsijoje. Džiaugiamės jos švytėjimu.

 

Kornelija Mauliutė
Kornelija Mauliutė

Persikelkime dabar į kitą Lietuvos pusę – Suduvą. Žmonės SU-DUV-oje „SU-DIEVu“ gyvena. Ir tikrai, žmonės ten kitokie. Kraštas ten alsuoja pasakomis. Žmogus nekalba, o dainuoja. Kornelija Mauliutė yra Punsko krašto siela, šviečianti tiek mažiems tiek dideliems. Šiemet Baltų krivulėje ji buvo visų sutarimu įšventinta į krives. Džiaugiamės ir antriname skelbdami ją šviesą nešančiu žmogumi.

Petras Lukoševičius
Petras Lukoševičius

Turbūt nėra Punsko krašte žmogaus, kuris nepažinotų krivūlės šeimininko – Petro Lukoševičiaus. Tai žmogus, paskyręs savo gyvenimą mūsų senosios pasaulėžiūros puoselėjimui. Tai krivių-krivis tikrąja to žodžio prasme. Jo išmintis ir įžvalga siekia labai toli, o darbštumas leidžia pasiekti užsibrėžtų tikslų. Jis šviečia ne tik žmonėms, bet ir mums – vaidiloms.

 

Nērtiks Jōrgesuns
Nērtiks Jōrgesuns

Yra šiame pasaulyje kažkas stebuklingo. Kažkas, ko be Dievo įsikišimo sunkiai sektųsi paaiškinti. Mirusi prūsų kalba savaime atgyja. Kas verčia prūsus prisiminti senai pamirštus protėvius, jų kalbą bei papročius? Gal tokie šviesuoliai kaip Nērtiks Jōrgesuns? Nērtiks Jōrgesuns yra aktyvus prūsų kultūros gaivintojas. Tai prūsų krašto šviesulys. Džiaugiamės!

 

Virginijus Kašinskas
Virginijus Kašinskas

Grįžkime į Lietuvą. Čia žmonės kartais niekieno neremiami atlieka sunkų, bet labai reikalingą darbą. Pavyzdžiui dailininkas Virginijus Kašinskas visą savo laisvalaikį skiria duomenų apie mūsų kultūrą rinkimui. Jis ne tik surengia savo kūrybines parodas, kuriose nutapo liaudiškas dainas, bet sugeba sudalyvauti ir įamžinti mūsų pasaulėžiūrą skatinančius renginius. Visa šia medžiaga nuoširdžiai dalinasi tiek su televizijomis, tiek su kitais žmonėmis. O jei dar jį pavyksta pašnekinti…! Neabejotinai tai yra „švyturys“.

 

Irena Balčienė
Irena Balčienė

Irena Balčienė yra pakankamai tylus ir labai sąžiningas žmogus, bet jos darbai, į juostas įaustos mintys kalba už ją pačią, todėl šiemet ji Baltų krivūlėje taip pat buvo įšventinta. Antriname Baltų krivūlės sprendimui.  Jaunimui dera iš jos pasimokyti ramumo ir savo pažiūrų tvirtumo. Dėkui kad šviečiate!

 

Kęstutis Juškys
Kęstutis Juškys

Kęstutis Juškys šiemet užbaigė daug metų brandintą sumanymą. Jo puoselėjamoje šventvietėje daugelio žmonių iš Lietuvos pastangomis buvo užbaigta statyti žinyčia – įspūdingas akmenų ratas, vieta kurioje tikėkimės įvyks dar ne vienas renginys, nušviesiantis mūsų darbus tiek dabartinei, tiek ateinančioms kartoms.

 

 

Vaidotas Digaitis
Vaidotas Digaitis

Yra Lietuvoje nemaža žmonių, kurių gyvenimas mažai skiriasi nuo dainose apdainuojamų didvyrių. Šiemet norisi pažymėti Vaidotą Digaitį iš Laukuvos, kuris su savo žirgais garsino Lietuvą ne tik už Lietuvos, bet ir už Europos ribų. Vaidotas yra ištvermės ir atkaklumo pavyzdys, tikras vytis! Jo meile žirgams užsikrėtė ne vienas žmogus. Džiaugiamės jo pasiekimais!

 

grupė „Skylė“
grupė „Skylė“

Išvardijome daug šviesių žmonių. Bet juk dar gražiau kai šviesą skleidžia ne atskiras žmogus, o visa žmonių grupė. Pavyzdžiui, grupės „Skylė“ su Aiste Smilgevičiūte (Radzevičiene) sukurtas albumas „Broliai“ atgaivino  pasididžiavimą savo artimaisiais, taip neseniai guldžiusiais galvą dėl tėvynės. Tai ne vienintelis darbas jų kūryboje privertęs pažvelgti į savo vidų ir mūsų praeitį. Grupės praeityje išleisti albumai ir šiandien verčia susimąstyti. 2015 metais pasirodęs albumas „Dūšelės“ kaip niekada arti priėjo prie mūsų tautos mitinių vaizdinių. Pažymėtina, kad grupės narys Gediminas Žilys yra tikras vaidila. Jam atliekant apeigas abejingų nelieka. Džiaugiamės tiek Gedimino, tiek kiekvieno grupės nario darbais ir sveikiname visą grupę. Ačiū  už gilų sielos muzikos pajautimą!

 

Adolfas Gedvilas
Adolfas Gedvilas

Šį garbingą sąrašą užbaigiame vienu ypatingu žmogumi – žemaičių garbės kriviu Adolfu Gedvilu, kuris savo laiku padarė šventą darbą – atkūrė amžiną ugnį, kuri dega jau virš dvidešimt metų. Šios ugnies liepsna liepsnoja ne viename Lietuvos kampelyje, įskaitant ir didžiuosius miestus. Adolfai Gedvilai, ne tik ugnis, bet ir jūsų mintys bei darbai šviečia. Ačiū!

 

Daugiau apie „Švytūrio“ sumanymą galite pasiskaityti kriviu-krivis.lt svetainėje.

 

 

 

 

Žygis žemaitukais 2016

Žygis žemaitukais 2016

Vilko broliai paskelbė video medžiagą apie pavasarį įvykusį žemaitukų žygį. 

2016 metų gegužės 15 d. keturi žemaičių rikiai išsiruošė į žygį. Su žirgais žemaitukais kelionėje jie praleido šešetą dienų. Joti pradėjo nuo Dubysos ir Nemuno santakos, o pabaigė kelionę įkopdami į Bubių piliakalnį esantį netoli Šiaulių, prie Dubysos ištakų. Į šią kelionę vyrai išsiruošė nešdami labai svarbią žinią. Siūlome pažiūrėti šią vaizdo juostą ir sužinoti, ką gi norėjo priminti mums žemaičių vyčiai…

Rugsėjo 22-oji – rudens lygė ir baltų vienybė. I – IV dalys

Rugsėjo 22-oji – rudens lygė ir baltų vienybė. I – IV dalys

 

Nustebino vieno nemažo miesto vienoje tautinės veiklos įstaigoje (etninės kultūros centre) nugirstas labai nuoširdus patarimas:

– Pamanyk: baltų vienybė, baltų vienybė… Jeigu darote šventę, tai bent jau kelkit į savaitgalį – daugiau norinčių susirinktų…

Nustebau. Teisybė, žmonės daug ko nežino, bet kad tokie žmonės ir tokių dalykų?! Akimoju supratau, kad vis dėlto maža tėra savaime suprantamų tiesų, kad reikia kalbėti, aiškinti, rašyti, o tiems, kam rūpi – atidžiai paskaityti. Gal tuomet vėl atgims, sustiprės tautiniai, o ne „etniniai“ pamatai? Ir ne „centruose“, „konferencijose“ ar „komitetuose“, o bendrijose, sambūriuose, draugijose, talkose, kuopose ar sueigose jie ims stiprėti? O laikui bėgant netgi „Tautos namuose“ arba štai „Tautos rūmuose“, kaip kad, pavyzdžiui, jau yra Latvijoj? Negana to, šventes ten ir vėl bus pradėta švęsti ir apeigas apeiti, o ne „daryti“ ar „atlikti“?

Taigi: RUGSĖJO 22 – YPATINGA DIENA. Ir ne vienu kokiu, o mažiausiai trim ar net keturiais rimtais žvilgiais ir antra tiek smulkesnių atžvilgių. Kodėl būtina, kodėl privalu ją švęsti ir kodėl nevalia tos šventės perkelti patogiam savaitgaliui? Tęsti skaitymą

Anželika Zelma Tamaša-Tamūža (1933.g. 15.dec. – 2014.g. 12.sept.)

Anželika Zelma Tamaša-Tamūža (1933.g. 15.dec. – 2014.g. 12.sept.)

Viņa sevi uzskatīja par Sēļu zintnieku pēcteci un cilvēkiem mācīja latviešu lietuviešu zināšanas par zvaigznēm, seno kalendāru, Gaivas-Vieglas sistēmu, svētkiem, paražām, seno matemātiku, rakstību un daudz citu interesantu nākotnē pētāmu ziņu.

Dzimusi 1933.gadā. Viņas tēva sēta bija Vaišvīline, Grūžu seņūnijā, Pasvales rajonā, ap 30 km no Bauskas. 20.gs. 20.gados, nospraužot robežas starp neatkarīgajām Latvijas un Lietuvas valstīm, šī teritorija iedalīta Lietuvai. Domājams, ka jau 4.gs. te mita sēļu cilts, ap 7.gs. šo teritoriju pakļāva zemgaļi un pievienoja savai Vēres kēņiņvalstij, bet 13.gs. iekļāvās Lietuvas Dižkunigaistijas sastāvā. Anželika vienmēr uzsvēra, ka Sēlija ir Latvijas–Lietuvas sirds.

Anželikas Zelmas dzimtā bijuši vairāki zintnieki. Viņu ar senajām zintīm iepazīstinājis lielākoties tēvs, taču daudz vērtīga gūts arī no mātes un vecmāmiņas.

Anželikai Zelmai bija matemātiķes izglītība un inženieres–informātiķes darba pieredze, ilgus gadus strādājusi zinātnisko darbu Viļņā t.s. Sistēmu teorijas jomā. Līdztekus darbam viņa Lietuvas zinību biedrībā lasīja lekcijas, kur stāstīja par baltu senajām zināšanām (par Laika enerģētiku, seno matemātiku, Artūra kalendāru), sniedza padomus lauksaimniekiem, mežkopjiem un citiem. Viņa nodibināja seno Zintnieku skolu. Ar lekcijām uzstājās Lietuvā, viesojās arī Latvijā, kur atrada savus domubiedrus.

1991.gadā izdeva savu pirmo laikraksta „Senasis Zihnis – Senais Zintnieks” numuru, bet vēlāk – 8 žurnālus. Pirms tam viņa sarakstīja divas liela apjoma grāmatas mašīnrakstā: 1978. gadā „LLLielatų pasaulėžiūra –LLLielatu pasaulskats” (2011.gadā ievietota Lietuvas tīmekļvietnē „Sarmatai”) un 1989.gadā „Lietuvių-Latvių Arėjių žinių Artūro-Roberto amžinasis kalendorius – Lietuvju-Latvju āriešu zintnieku Artūra-Roberta mūžīgais kalendārs”.

Šodien ne mazums no mums studē Vēdas un citās senās mācības, bet Anželikas Zelmas atstātais mantojums ir viens no to veidiem. Šī baltu Viedas daļa, kas citos avotos nav saglabāta, būtu jāiepazīst mūsu baltu dzīvesziņas pētniekiem Latvijā un Lietuvā.

Domājams, ka Anželika Zelma Tamaša-Tamūža bija zintniece (varbūt arī galvenā zintnieku pēctece Baltijā), kuŗa saglabājusi un pilnveidojusi mūsu Baltu pasaules seno zinātni. Šodien viņas skolnieki Latvijā un Lietuvā apgūst atstāto mantojumu, precizē un turpina zintnieces iesāktu darbu – tulko viņas grāmatas latviski, māca zināšanas citiem interesentiem, vēro Dabas norises pēc ArTŪra kalendāra un senās zvaigžņu kartes.

Anželika Zelma rakstīja arī dzeju, kur izteica savu lielo mīlestību Latvijai un Lietuvai.

Anželika Zelma Tamaša-Tamūža nomira Šauļos. Viņas pelni izkaisīti Lietuvā, dzimtā novada pļavā pie ozola.

Mūsu LLL-atu (Lielu Latu) zintnieces Anželikas Tamaš-Tamūžas saglabāts, izskaidrots „Mūsu Tēvs”.

Pagānu varuliai, varingiai = variaģi, vikingi ( tie kuri var, kam bija vara, kuri viko, vikdė= devās tur, kur Laiks aicināja, kuri īstenoja Laika lēmumu) mums atstāja skaistu dzejoļi.

MŪSU TĒVS- tā ir vēršanās uz 15 garuma visuma VĒSUMA garumu (AUNA zvg.-sirdsgudra TAURA VĒRŠAGANA Greizo ratu ME norades nesēja –MĒNESĒĻA (sēļu) un citu debesu dīvaiņu LOKIEM. Tur mūsu cilts 15/16 abs garumā. Mēs Laika determinēti NO AUGSTUMIEM krītošo 8- nišu viļņi. Sakām; „nolaidušies no debesīm””.

T-sākumu avots ar vēja šalkoņu S-skaņām. Tāpēc vērsās  pie „s”radītāja  KŪRA-KUNGA, VĒJA, lai ar „S” skaņām ātrāk sagrieztu astonnīti.

MŪSU TĒVS

„Mūsu Tēvs-KŪRS „S” debesu
Aizstāv PATS, esi BLAKUS šiem BĒRNIEM,
Māci viņus ar ZAĻvaru, lai sekotu TAVAI (Laika gaismaskaņai) systēmai –GUDRĪBAI.
Lai TAVA SKAŅA (spēks) viņus STIPRINA un LABAJAM pamudina.
Kad kritīs Zobēni (dīsele),
Pavadi ZIBENĪGI,
Lai TIE pastāv, PĀRTIEKOT no augļiem-
Zemes niekiem.
Uzklausi viņu dziesmu-aicinājumu-lūgumu,
Dod (Sniedz) viņiem savu GAISMUskaņu.” 

P.S. Paskaidrojumi ar sīku šriftu.

  „Lylia- vai- Liliaa.. tie ir Līvi-Latvji-Lietuvji-Sēļi-pareizi EĒJ
Lyyleej –liliaa-dziedot pieslēdz j/j- Gulbes zvaigznāja laika enerģētika.
Lia-lia- sakars ar Zemes radītāju, bet Le-le ar Debesu Radītāju.

 

Sagatavoja īsu biogrāfisku apskatu, paskaidroja un tulkoja latvju valodā Regīna Valtenberga-Karmazaitė

Anželika Zelma Tamaš -Tamūža (1933.12.15. – 2014.09.12.)

Anželika Zelma Tamaš -Tamūža (1933.12.15. – 2014.09.12.)

Ji save laikė Sėlių žynių palikuone ir mūsų kartai perdavė senąjį lietuvių latvių mokymą apie žvaigždes, metRodį (senaji kalendorių), Gaivos sistemą, šventes, papročius, matematiką, raštą ir dar daug įdomių, tyrinėjimui ateityje žinių.

Gimė 1933 metais. Jos tėviškė buvo Vaišvilynėje, Gružių seniūnijoje, Pasvalio rajone, apie 30 km nuo Bauskės. XX.a. 20 – ųjų metų pradžioje, nustatant demarkacijos liniją tarp nepriklausomų Lietuvos ir Latvijos valstybių, ši teritorija atiteko Lietuvai. Manoma, kad jau IV.a. čia gyveno sėliai, apie VII.a. šios žemės buvo žiemgalių Vėrės kunigaikštijos sudėtyje, bet XIII. amžiuje įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos sudėtį. Anželika Zelma visada pabrėždavo, jog Sėlija yra Lietuvos-Latvijos širdis.

Anželikos Zelmos giminėje buvę žynių. Ją su žynių mokslu pagrinde supažindino tėvelis, bet daug vertingo išmoko ir iš motinos, senelės. Tęsti skaitymą

Baltų vienybės ugnies sąšauka 2016

Baltų vienybės ugnies sąšauka 2016

Rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Jos proga kviečiame baltų palikuonis Lietuvoje, Latvijoje bei bendruomenes visame pasaulyje įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir 20-21 val. uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose. Kadaise ugnies sąšauka ant piliakalnių kvietė vienytis kovai – ginti savo žemes, gyvastį, kultūrą. Vienybė padėjo išlikti ir išgyventi tūkstantmetę istoriją Baltijos pakrantėje įsikūrusioms tautoms, todėl šiandien vienu metu uždegama ugnis įgyja naują prasmę. Nepaisant valstybes skiriančių ribų, po pasaulį pasklidusius baltų palikuonis vienija iš protėvių paveldėta pasaulėžiūra, gyvos tradicijos ir papročiai.

2016 m. rugsėjo 22 d. (antradienį) 20-21 val. prisiminkime savo tautų istoriją aplankydami atmintinas vietas ir sustiprinkime ryšį tarp baltų visame pasaulyje. Tegul ugnies simbolis apjungia baltų dvasinę tėvynę. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė. Tęsti skaitymą

BALTU VIENĪBAS UGUŅU SASAUKSME

BALTU VIENĪBAS UGUŅU SASAUKSME

22. septembris ir Baltu vienības diena. Tāpēc aicinām baltu pēctečus Lietuvā, Latvijā un visā pasaulē pievienoties Baltu Vienības uguņu sasauksmei un 22. septembrī laikā no 20.00 līdz 21.00 iedegt uguni kalnos, pilskalnos un citās ar baltu vēsturi saistītās vietās. Sirmā senatnē pilskalnos iedegti ugunskuri ir aicinājuši mūsu senčus vienoties cīņai un aizsargāt savu zemi, dzīvību un kultūru. Vienotība ir palīdzējusi Baltijas jūras krastā mītošajām tautām izdzīvot un pastāvēt gadu tūkstošiem, tāpēc mūsdienās vienlaikus iedegta uguns iegūst jaunu nozīmi. Pastāv robežas, kas šķir valstis, bet visā pasaulē izklīdušos baltu pēctečus vieno no senčiem mantotais pasaules uzskats, joprojām dzīvās tradīcijas un parašas.

2016 gada 22. septembrī (otrdienā) laikā no plkst. 20.00 līdz 21.00 atcerēsimies mūsu tautu vēsturi un, apmeklējot ar to saistītās vietas, stiprināsim saiknes, kuras vieno baltus visā pasaulē. Lai Uguns simbols vieno baltu garīgo tēvzemi! Uguns uz tāla kalna ir zīme: mēs esam! Uguns iedegšana vienlaikus nozīmē vienotību.

Sasauksmes būtība ir apmeklēt baltiem nozīmīgas vietas un iedegt tajās ugunis, tādējādi vienojot baltu pēctečus un baltu zemes. Tęsti skaitymą