Stovykla „Sugrįžimas pas protėvius“ Sarrgelliuose

Sargeliuose birželio 27-liepos 3 dienomis
Apeiginė stovykla „SUGRĮŽIMAS PAS PROTĖVIUS“. Tai lietuviško pažinimo, pasaulėžiūros, pasaulėjautos, tikėjimo ir papročių stovykla, norint sužinoti savo lietuviškus norus, lietuvišką savastį, lietuvišką stiprybę. Tai mokymasis būti lietuviu, pažinti aplink save esančią gamtą, ją suprasti ir džiaugtis. Stovyklos metu bus mokomasi apeigų, amatų, dainavimo, muzikavimo, gėrėjimosi, džiaugsmo, dėkojimo, buvimo čia ir dabar.
Sargeliuose birželio 27-liepos 3 dienomis

Pasiteiravimui el. paštas:
. Tel. 869945718
http://sargeliai.org/Naujienos/2016-06-14

Rasos šventė ant Lubinų kalno

Rasos šventė ant Lubinų kalno

Kam artimos gamtos virsmų įprasminimo senosios tradicijos kviečiame švęsti Rasos šventę birželio 25-26 d. ant Lubinų kalno, netoli Gordų kaimo, kairiajame Dubysos upės krante, Kurtuvėnų regioniniame parke.

Į šventę galima atvykti iš Šiaulių ar Kelmės autobusu vykstančiu senuoju plentu Bubiai – Kelmė, pro Pageluvį. Autobusai vyksta kas 2 val. Išlipti Gordų stotelėje. Kaip nueiti į šventės vietą žiūrėti schemoje (mėlyni brukšneliai).

Jei važiuosite automobiliu reikia važiuoti pro Gordus iki Deivių kaimo ir nepervažiavus Šventupio sukti kairėn (mėlyna linija). Važiuoti palei Dubysą iki pirmo liepto dešinėje. Pravažiavus du lieptus važiuoti dešiniuoju keliuku per miškelį ir, pastačius automobilį pakalnėje, lipti į kalną pėsčiomis. Pakilę į kalną rasite šventės vietą. Pėsčiomis galima eiti tiesiai pro Gardelių mokyklą (2,5 km).

Su savimi atsivežti: palapinę, miegmaišį, darbinius rūbus talkai, šventinius rūbus (pageidautina tautinius), maisto ir gėrimų pavalgyti bei bendram šventiniam stalui, vyrai – deglų (arba medžiagų deglams daryti), merginos – tvirtų siūlų vainikėliams ir vainikams pinti, lietpaltį, indus, rankšluostį pirčiai. Prieš atvykstant pasiskaityti apie Rasos šventę, pasimokyti dainų.

Pasiruošimas šventei prasideda birželio 25 d. 15 val.

Pasiruošimas yra neatsiejama šventės dalis. Galima atvykti ir kiek vėliau. Bet jaunimo pajėgos labai reikalingos paruošiant šventės vietą: laužo sukrovimas, stebulių iškėlimas, vainikų papuošimams darymas, deglai, vartai, ratų paruošimas, šienavimas, grėbimas, pirties kūrenimas ir kt.

Šventės eiga:

Pradžia birželio 25 d. 15 val. Talka. Pasiruošimas šventei. Laukų lankymas. Saulės palydėjimas. Aukuro uždegimas. Kupoliavimas. Laužo užkūrimas. Vaišės. Šokiai. Dainos. Ratų ridenimas. Vainikėlių mėtymas ant Kupolės. Pamėklės deginimas. Paparčio žiedo ieškojimas. Vainikėlių plukdymas, gaudymas, išpirkimas. Saulės pasitikimas.

Valdžio Celmo kalba skirta Baltų krivūlei 2016

Valdžio Celmo kalba skirta Baltų krivūlei 2016

 

BALTŲ KRIVULĖS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

2016-05-31                                                                  Valdis Celms, LDS viršaitis

BALTŲ KRIVULĖ yra kasmetinę baltų tradicinių dvasinių bendrijų atstovų sueiga ir tai  yra geriausias būdas mums, kuriuos kadaise išskyrė istorija, vėl ir vėl susitikti, susipažinti ir suartėti.

Iš šių susitikimų mes laukiame išmintingų, į ateitį nukreiptų sprendimų, galingo susijaudinimo ir kartu buvimo pojūtį, kuris suteikia energijos visam tolimesniam gyvenimui ir vystymuisi. Šio noro pagrindas – gilus mūsų savitarpio priedermės  suvokimas jau dešimt tūkstančių metų esančiam baltų dvasiniam pasauliui – baltų dievturystei arba religijai, jos kultūrai ir gyvensenai. Šio noro pagrindas yra nenuslopinama baltų laisvės ir nepriklausomybės dvasia ir savo nepakartojamo ypatumo pajautimas.

Apie visą tai mąstant ir atsižvelgiant į BALTŲ KRIVŪLĖS patirtį, o visų pirma  latvių ir lietuvių, bet plačiau žvelgiant, į  visų baltų senųjų žemių  gyvenančių tautų dvasinės vienybės idėją, leiskite pateikti kelis apmąstymus apie pačios krivūlės vidinę struktūrą ir veiklą: Tęsti skaitymą

Akmenų medžiotojas – Ivars Logins

Akmenų medžiotojas – Ivars Logins

 

Latgalīšu Dzejas Antalogija

Tik praėjus keletai savaičių po Baltų krivūlės pradedu suvokti kokių įspūdingų žmonių tai buvo susibūrimas. Biruta Czepła davė gerą mintį – kiekvienam papasakoti ką pamatė ir išgyveno per šį susitikimą. Daugiausiai į mano objektyvą papuolė Ivars Logins. Nenuostabu, nes jis savo gera nuotaika matyt užkrėtė ne vieną. Pažintis su juo prasidėjo prieš porą metų Vilniasu knygų mugėje. Tuomet jis pusiau latgališkai, pusiau lietuviškai pardavė knygą „Latgalīšu dzejas antalogija“. Bet šiandien noriu papasakoti apie jį ne dėl šių priežąsčių. Noriu jums parodyti vieną iš jo atradimų.  Tęsti skaitymą

Dabartinė senosios religijos-gyvensenos situacija Latvijoje

Dabartinė senosios religijos-gyvensenos situacija Latvijoje

Dievturybės kaip oficialiosios religijos statusas Latvijoje.

  1. Gyvensena apibūdinta Latvijos Seimo Konstitucijos preambulėje: „Latvijos identitetą Europos kultūros erdvėje nuo senovės išreiškia latvių ir lyvių tradicijos, latviškas gyvensenos būdas, latvių kalba, žmogiškosios ir krikščioniškos vertybės. Religija, kaip bet kuri gyvenimo forma nuolat keičiasi, transformuojasi, kai kada tie pokyčiai gali būti esminiai ir nevienareikšmiai. Religija įsilieja į kiekvienos valstybės kultūrinį-istorinį kontekstą, šiandien mažų valstybių religiją, senų tikybų reikšmę pabrėžia SNO Deklaracija, kurioje kalbama apie tų asmenų teises, kurios priklauso nacionalinėms arba etninėms, religinėms ir lingvistinėms mažumoms. JUNESKO konvencija apie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimą, kuri veikia nuo 2006 m. balandžio 20 d., saugo etnines religijas, jų priklausomumą konkrečiai valstybei, žemei, tautai, kalbai, pasaulio suvokimui ir tradicijai. JUNESKO konvencijoje įvardintos etninės religijos, pripažįstamas bendras noras išlaikyti žmonijos nematerialų kultūros paveldą, nurodoma, jog „išsaugojimas” reiškia veiksmus, kurių tikslas rūpintis nematerialaus kultūros paveldo gyvybingumu, tame tarpe jo identifikacija, dokumentavimu, moksliniais tyrimais, išsaugojimu, globa, populiarinimu, vertybių stiprinimu, tęstinumu per formalų ir neformalų švietimą ir  šio paveldo  įvairių aspektų atgaivinimą.”¹
  2. Latvijos kultūras kanone įtrauktos tokios liaudies tradicinės vertybės kaip: Latvių dainos-ketureiliai, daugiabalsis dainavimas, kanklės ir kankliavimas, tautiniai drabužiai, dainų šventė, Lielvardės juosta, ruginė duona, Latgalės puodininkystė, Joninės, kapinių tvarkymo tradicijos, Suitų (Alšvangos) kultūrinė erdvė; Lyvių tradicinė kultūra.

Tęsti skaitymą

Baltų krivūlė „Tikėjimas ir tauta“ 2016

Baltų krivūlė „Tikėjimas ir tauta“ 2016

Birželio 3-5 dienomis vyko jau tradicija tapusi Baltų krivūlė. Susirinko senąjį protėvių tikėjimą išpažįstantys žmonės. Buvo aptariama tautų tapatumo, tarpusavio ryšių stiprinimo ir bendradarbiavimo,  pasaulėjautos ir tikėjimo sklaidos klausimai. Krivūlė vyko jotvingių – prūsų gyvenvietėje, Ožkiniuose (Punsko valsčius, Seinų apskritis, Palenkės vaivadijoja – SŪDUVA , Lenkija)

Krivulėje pasisakė religinių bendruomenių vadovai. Štai keletas iš pasisakymų:

Eva Martuža – Dabartinė senosios religijos-gyvensenos situacija Latvijoje:
KornelijaReginaEva2016

Kęstutis Račkaitis – Santaka:
2016-05-10-09-20-08-251 Tęsti skaitymą