Santaka

Santaka

Ši kalba per baltų krivūlę Punske 2016 metų birželio 4 dieną dėl įvairių trugdžių buvo pasakyta nepilnai . Tikiuosi šis tekstas leis geriau suvokti norėtą perduoti mintį .

Čia susirinkę žmonės vienaip ar kitaip savo veiklą sieja su senąja mūsų pasaulėžiūra. Nors mūsų veikla yra panaši, siekiami tikslai gali būti skirtingi. Štai keletą iš jų:

  • Suburti daugiau žmonių
  • Uždirbti pinigus iš mėgstamos veiklos
  • Pasijusti reikalingu
  • Atkurti senąją religiją/pasaulėžiūrą
  • Sutelkti tautą

Tiek Romuva, tiek kiti judėjimai tikslui pasiekti atlieka eilę darbų. Pavyzdžiui:

  • Švenčia kalendorines šventes
  • Buria žmonės į stovyklas
  • Rengia paskaitas apie Baltų pasaulėžiūrą

Šie darbai nenuėjo veltui. Pasiekta gražių rezultatų, dėl kurių dalis žmonių Romuvą sieja su senosios tradicijos nešėja. Visgi, žmonių ateinančių į Romuvos renginius nedaugėja. Bandydamas suprasti kas negerai kalbėjau su daugeliu vaidilų. Dalis iš jų pareiškė nusivylimą Romuva, įvardindami keletą priežasčių. Taip ir tūrėtų būti, nes, kaip minėjau, čia susirinko įvairius tikslus ir domėjimosi kryptis turintys žmonės. Kuomet Romuvoje susirenka žmonės, kur vieniems rūpi istorija, kitiems politika, tretiems astrologija, magija, koncertai ir šventės, ar tiesiog priklausymas Romuvos valdybai, tuomet rasti bendrą kalbą tampa tikrai sudėtinga. Tokioje situacijoje savaime kyla noras primesti savo valią kitaip mąstančiam. Iš to negimsta nei sielovados mokymas, nei kažkokia darni pasaulėžiūra. Iš to gimsta vienų asmenų susireikšminimas, bei krūva teiginių, kuriais naujokai turi aklai patikėti.

Svarbiausia, kas iš to gimsta – tai Romuvos judėjimo išskirtinumo pabrėžimas ir atsiribojimas nuo kitaip mąstančių. Tai niekuo nesiskiria nuo krikščionybės, kurioje irgi pabrėžiamas savo išskirtinumas ir sukurta labai ryški hierarchinė valdžios struktūra. Link hierarchijos linksta ir Romuva, kurioje jau antri metai kuriamas naujas statutas, kurio pakeitimuose daugiausia dėmesio skiriama valdymo organams. Ši situacija visiškai neatitinka mūsų senosios pasaulėžiūros. Mūsų pasaulėžiūroje valdžios pasiskirstymas buvo antraeilis dalykas. Čia net tarp dievų nebuvo svarbiausiojo. Buvo suvokiama, kad visi yra reikalingi. Mūsų senojoje pasaulėžiūroje buvo svarbiausia sielos reikalai. Tiek pasakos, tiek dainos perduoda žmogui žinias kurios yra svarbios sielos kelionėje. Panašiai ir mūsų judėjimas turi visų pirma rūpintis mūsų pasaulėžiūros sklaida, aiškinimu ir mokymu, bei palikti nuošalyje visus šalutinius tikslus.

Rūpinimasis mūsų pasaulėžiūra reiškia bendrą mūsų visų darbą. Bendras darbas daromas kuomet sutariame ir vienas kitu pasitikime. Pasitikėjimą gimdo atvirumas ir nuoširdumas. Vaidilos turi jausti savo žodžio svarbą, todėl jau ne syki sakiau, kad į vaidilų nuostatas turi būti įvesta taisyklė reikalaujanti, kad vaidilos „mintys, žodžiai ir darbai yra viena“. Nei vienas judėjimas nepasieks savo užsibrėžtų tikslų jei aktyvūs žmonės mąstys apie vieną, sakys kitą, o darys trečią. Šiuo momentu mes gyvename taikoje su visais kaimynais ir todėl atvirumas ir nuspėjamumas yra pagrindinė mūsų jėga. Čia tik karo sąlygomis reikia būti nenuspėjamu ir paslaptingu. Deja, paskutinis karas pas mus sąmonėse, atrodo, šiek tiek užsitęsė. Mes ir toliau statome barikadas ir kuriame taisykles tam, kad apsisaugotume nuo „netinkamų“ žmonių. Tuo tarpu, netinkami žmonės kaip netinkami raktai — pasimakaluoja, pasimakaluoja spynoje ir patys iškrenta. Statydami jiems užtvaras mes tuo pačiu pastatome užtvaras ir tinkamiems žmonėms, kurie galėtų sustiprinti mūsų judėjimą. Žmogus matydamas daug STOP ženklų ir susireikšminusių žmonių tiesiog aplenkia Romuvą. Susireikšminimas veda prie uždarumo ir galiausiai romuviečiams Romuva siejasi ne su Lietuva ir jos kultūriniu paveldu, o su UABu.
Pasaulis yra kokybiškai pasikeitęs ir reiktų išnaudoti naujai atsiradusias galimybes. Mes tūrėtume remtis Islandijos pavyzdžiu, kur žmonės visiškai atvirai, pasinaudoję šiuolaikinėmis priemonėmis, visi kartu sukūrė naują šalies konstituciją. Tam nereikėjo jokių papildomų hierarchijų. Lygiai taip ir mes galėtume mokinti ir mokintis sielovados reikalų be jokių išankstinių nusistatymų ir apribojimų. Todėl pasikartosiu — mes turime užsiimti tik sielovados ir jos sklaidos reikalais. Reiktų pamiršti visus politikavimus ir susipriešinimus.
Mano manymu, pagrindinis Romuvos ir panašių judėjimų tikslas turėtų būti senosios pasaulėžiūros atgaivinimas ir įdiegimas į kasdienį gyvenimą. Tai nelengvai pasiekiamas tikslas. Norint jį pasiekti, reikia nuolat iškelti naujas idėjas ir jas įgyvendinti. Taip pat reiktų mokintis iš klaidų.
Viena iš tokių klaidų — tai aklas krikščionybės kopijavimas. Didžioji dalis romuviečių nukopijavo nuo krikščionybės aklą tikėjimą Dievu, kai tuo tarpu mūsų senoji pasaulėžiūra, kaip gerai Regina Valtenberga išsireiškė, yra pamatinė. Tai yra, Dievas pas mus nėra kažkas kuo aklai tikime, nes aklas tikėjimas veda į fanatizmą. Mūsų senoliai Dievą matė. O dievą PAMATAI, tik tuomet, kai yra tvirti asmens pasaulio suvokimo ir žinių PAMATAI. Todėl labai nudžiugau, kuomet Regina mūsų pasaulėžiūrą įvardino kaip pamatinę religiją. Štai šios pamatinės religijos atgaivinimas ir turėtų būti mūsų bendras tikslas, verčiantis dirbti išvien. Šis tikslas kaip santaka tūrėtų mūsų visų kelius suvesti į vieną darnų ir nenugalimą srautą. Ir tai yra priešingybė to ką matau šiandien — tai yra bandymams sukurti hierarchines struktūras bei, Romuvos atveju, uzurpuoti valdžią. Centrinis valdymas nėra gyvybingas ir yra lengvai valdomas iš šalies. Neturėtume eilinį syki istorijos bėgyje lipti ant to pačio grėblio.

Štai šiandien visą dieną sugaišome svarstydami Romuvos pasiūlytą pranešimą. Daiva Šeškauskaitė paklausė kam tas pranešimas skirtas? Inija Trinkūnienė atsakė, kad kur norėsime ten ir galėsime skelbti. Atsakymas gana keistas. Pranešimas susideda iš keletos sakinių ir mes čia visą dieną gaišome aptardami kiekvieną pranešimo, kuris neturi aiškios paskirties, kablelį. Aš suprantu, kad pranešimas yra svarbus Inijai, nes ji nuolatos dalyvauja tarptautinėje konferencijoje, bet užsiduokime klausimą ar ta konferencija ir joje nagrinėjami klausimai šiuo metu mūsų judėjimui yra patys svarbiausi klausimai?
Inijai ir jai padedantiems reiktų padėkoti už gerą darbą atstovaujant mūsų judėjimą, bet visiems kitiems palinkėčiau nepamiršti kitų, daug svarbesnių darbų. Visų pirma tai darbai susiję su žinių sklaida ir mokymu.

Štai Naisių krivūlėje mes sutarėme padaryti tinklapį http://krivule.info. Puslapis buvo padarytas, prie jo kūrimo prisidėjo ne vienas žmogus ir šiuo metu jis veikia trejomis kalbomis. Inijos komandos Naisių krivūlėje nebuvo ir jie nedalyvavo šio sprendimo priėmime. Šiandiena jie atvežė pasiūlymą kurti bendrą svetainę http://baltukrivule.lt, kurios paskirtis, kaip supratau, būtų http://krivule.info kopija. Ką gi, tinklapio pavadinimas yra tik pavadinimas ir nematydamas jokios bėdos nuėjau užsiregistruoti į puslapį kuriančiųjų sąrašą. Deja, gavau atsakymą, kad manęs užrašyti negalima, nes „reikia pasitarti“. Apsisukau ir nuėjau. Kaip ir sakiau, čia, Romuvoje, yra pilna STOP ženklų, bandant atsijoti kas gali šnekėti, o kas ne. Tas pats vyksta ir http://alkas.lt puslapyje. Būtent dėl šių STOP ženklų ir angažuoto nuomonių filtravimo, pastebėto ne vieno žmogaus, ir gimė Naisių krivūlėje mintis kurti atskirą svetainę http://krivule.info.
Visgi pabaigai norėčiau pasidžiaugti, kad yra pilna kuriančių ir dirbančių žmonių, o jų mintys, idėjos ir darbai neša naudą jau dabar. Šiuo metu vykdomi Vytauto Musteikio, Rimo Pakerio ir jo draugų, Virgilijaus Avižonio ir jo draugų, bei mano darbai, apie kuriuos čia neturiu laiko pašnekėti. Žinau, kad yra dar daug žmonių, dirbančių tikrai svarbius darbus. Anksčiau ar vėliau visą tai sueis į vieną krūvą ir pamatysime gražų rezultatą. Todėl norėčiau visiems palinkėti nebijoti atvirumo.

Žaliakalnio vaidila Kęstutis Račkaitis

4 thoughts on “Santaka

  1. Sveikas, Kęstuti,
    perskaičiau tavo kalbą ar pasisakymą, kuris ne visas buvo pateiktas pas Petrą per krivulę. DABAR supratau, ką norėjai pasakyti ir visiškai pritariu. Taip, susiskaldymo dar yra, bet, mano nuomone, jau biurokratinė era su visokiais įstatais bei nuostatais baigėsi ir pats laikas toliau gilinti mūsų pasaulėžiūrą bei pamatinę religiją, kuri iš esmės skiriasi nuo abrominių (krikščionybės, judaizmo bei islamo). Mūsų tikėjimas vadintinas dharminiu, giminingas induizmui, sintoizmui, daosizmui ir kt,, kurio esmę sudaro DARNOS siekis tarp žinomo ir dar nežinomo begaliniame pasaulyje, nes kas vakar buvo tik tikėtina, šiandien jau aiškiai žinoma. Tačiau visados bus ir SLĖPINYS (Vydūnas), tad turime ne tik atkartoti senolių išmintį, bet ją nuolat gausinti ir plėsti. Gaila, kad retokai taip darome, todėl jaunimas ir žvelgia į visa tai tik kaip į etnografinį folkolrinį žaidimą, o ne į didįjį KELIĄ, kuriuo turi žengti ir visa žmonija, nes kitaip paklius į ekologinę katastrofą ir žus. Tai mus įpareigojo ir indų riši – išminčiai, išvydę Maitrėjos ženklą mūsų herbe. Indų legendos sako, kad tauta, kuri išsaugos Mitros sūnaus (budistiškai Adi Budos – ateities budintojo) ženklą – šuoliuojantį ant balto žirgo pranašą, ta tauta parodys žmonijai tolesnį kelią į ateitį.
    Dievai, atleiskite mums, kad tiek nedaug dar nuveikėme šiame KELYJE. Bet pradėkime ir tęskime.
    Prašymas: nežinau, kas tvarko „krivule.info“, bet tegul jie suteikia galimybę prie kiekvieno straipsnio teikti komentarus, kaip būna kituose internetiniuose leidiniuose. Diskusija galėtų vykti net TRIMIS senausios prokalbės atmainomis. Būtų nuostabu. Jeigu šį mano laiškelį laikytum reikalingu prijungti prie savo straipsnio, neprieštaraučiau.

    Spaudžiu dešinę ir linkiu darnos — Vaclovas Mikailionis

  2. Perskaiciau. Nu iš kur toks Kęstutis protingas? Gal net sakyčiau išminties krislelių išvydau. Bet tik vienas Dievas težino, ar jie i širdies, ar pasiskolinti. Bet jei ir pasiskolinti, tai vis tiek labai gerai, nes išmintimi reikia dalintis, o ne slėptis. ;). Palinkėjimas: kad žodžiai ir darbai būtų viena.

  3. Papildomos mintys perskaičius pranešimą. Visos mintys geros ir vertingos, ypač, liečiančios Vilniaus besikuriančią „giretinėlę“. Būtinas dialogas, būtina minčių sklaida ir svarstymai, bendrų nuomonių priėmimai. Mane jaudina, padlaižystė pasaulio kalbų tyrinėtojui žydeliui, , kuris tik 1865 metais , pataikaudamas germanams, atskyręs mus nuo jų, ėmė ir paskelbė BALTŲ PRAVARDĘ, KAIP KADAISE VATIKANO valdovai psakelbė kitatikius PAGANI- mis(graik.klb.) – lietuviškais žemdirbiais, Ligi Karaliaus Netimero 6500 metų mes buvome AISČIAIS, nuo jų gyvenimo išliko geriausias AISTMARIŲ pavadinimas- PAMINKLAS , kaip KURŠIAMS – KURŠMARIŲ IŠLIKĘS PAVADINIMAS. . Tad gal išlikime AISČIŲ – garbingųjų mūsų protėvių palikuonimis ir nebevartokime pravardžio , primesto svetimtaučio, negerbusio ir bandžiusios pažeminti mūsų tautą ir kalbą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.