Ar lietuviai bus krišnaistai?

Ar lietuviai bus krišnaistai?

Neseniai paskelbtas straipsnis „Ar lietuviai bus krišnaistai?“ sukėlė audrą ir ne visi šią audrą atlaikė. „Regionų naujienos“, viena iš straipsnį platinusių svetainių, staiga straipsnį išėmė. Galime tik spėlioti kas redakciją privertė priimti šį sprendimą. Redakcijos atsakymą rasite apačioje. Galėsite padaryti išvadas patys. Vargu ar tai buvo redakcijos savanoriškas sprendimas, nes pasidarbuota iš peties. Nuorodos buvo panaikintos net iš Google paieškos sistemos.  Šiandiena per Google galėjau nueiti tik į BNS straipsnio kopiją. Nesiimsiu spėlioti kaip tai nutiko.

Savaime aišku, kad kyla žiniasklaidos nepriklausomumo klausimas, bet nepulkime kaltinti.  Tiesiog žemiau pavardinsiu svetaines, kurios taip pat paskelbė šį straipsnį.

NO BNS
OKPsichika
OKLDiena
OKKarštas komentaras
OKBudas
OKStraipsniai
NORegionų naujienos

Žemiau yra pats straipsnis. Nelabai norėjau jo skelbti šioje svetainėje, nes norisi, kad čia būtų tik geros naujienos. Iš kitos pusės, reiktų apsispręsti kas mes esame ir kur einame.
Dar pridedu taiklią Roberto Keriko pastabą: „jei jau kritikuoji ką, pakviesk kritikuojamąjį, sakyk jam į akis ir būk konstruktyvus – pasiūlyk alternatyvą, ir dar tokia, kuri tiktų visiems“.Labai taiklus pasiūlymas. Gaila straipsnyje pamiršau paminėti, kad visas minimas bėdas visų pirmiausia bandžiau spręsti pačios Romuvos viduje. Deja, nepavyko.


Ar lietuviai bus krišnaistai?

Autorius: Kęstutis Račkaitis, Žaliakalnio vaidila.

„Senovės baltų religinė bendrija“, save dar vadinanti „Lietuvos Romuva“ (todėl toliau ją vadinsiu tiesiog Romuva) skaičiuoja jau dvidešimt penktus savo veiklos metus, nors neoficialiai ši veikla yra gerokai ilgesnė. Per šį laikotarpį padarytas įdirbis juntamas visoje Lietuvoje. Anapilin iškeliavus ilgamečiam Romuvos vadovui Jonui Trinkūnui, į jo vietą 2014 metų lapkričio mėnesį buvo išrinkta Inija Trinkūnienė. Šiai dienai ji yra Romuvos vadovė, krivė. Likimas lėmė, kad į šias pareigas jos labui ir aš atidaviau savo balsą.

Straipsnyje dažnai skambės žodis Romuva. Visgi, kalba eina ne apie visą Romuvos judėjimą, o tik apie Iniją Trinkūnienę ir keletą nuosekliai ją palaikančių asmenų, iš kurių aktyviausi matyt būtų Jonas Vaiškūnas, Dalia Urbanavičienė, Nijolė Balčiūnienė, Laimutis Vasilevičius ir dar keletą kitų. Šiuo metu tai Romuvos „viršūnė“ ir užduoda toną visam Romuvos judėjimui. Tuo tarpu didžioji Romuvos dalis yra sudaryta iš paprastų vaidilų, kurie nuoširdžiai atlieka savo darbą ir Dieve padėk jiems šiame darbe!

neslaptintas

Žmogus gyvenime ne tik sensta, bet dar ir dvasiškai bręsta. Anksčiau ar vėliau dvasinis brendimas pasiekia tokį lygį, kuomet susidomima savastimi ir tuomet žmogus žengia nedrąsų žingsnį Dievo link. Romuva Lietuvoje yra labai išreklamuota ir daugelis lietuvių būtent nuo čia pradeda savo Dievo paieškas.  Mažesnės organizacijos jei ir žinomos, tai tik toje vietoje, kurioje įsikūrusios. Lietuvos mastu žinomiausia yra Romuva.  Deja, Romuvos vadovai šiai dienai Lietuviškos pasaulėžiūros nebeskleidžia ir yra klystkelis, vedantis link kvailių minios, besimeldžiančios stabui. Šis reiškinys paprastai apibūdinamas nelietuvišku žodžiu – fanatizmas.

Yra sakoma, kad susirinkusi minia elgiasi kvailiau nei elgtųsi kvailiausias iš minios asmuo. Taip nutinka, nes minioje žmonės jaučiasi vieningi ir stengiasi vienas kitą palaikyti, dažnai net nesusimąstydami apie vieno ar kito veiksmo pasekmes. Esant minios dalimi, pasakyti karaliui, kad jis yra nuogas, reiškia ne ką kitą kaip mirties nuosprendžio pačiam sau pasirašymą. Ne bet kokios mirties, o žiaurios – sutrypiant. Ši baimė ir daro minią kvailesnę už bet kurį minios kvailį.

Visgi, mūsų protėviai matyt suvokė, kad elgtis kaip gyvulių banda nėra gerai ir kad grupė žmonių turi elgtis protingiau. Tai yra pasiekiama per darną ir sutarimą, kiekvieno nuomonės išklausymą ir per aukštesnių idealų puoselėjimą. Deja, apie darną lengviau šnekėti, nei ją įgyvendinti.

Nenoriu plėstis ir paskęsti detalėse, bet galiu drąsiai teigti, kad Inijai Trinkūnienei tapus Romuvos vadove, pagrindinės pajėgos buvo mestos Romuvos valdymui pakeisti, iškeliant vienus vaidilas prieš kitus, taip sudarant hierarchinę valdžios sanklodą ir pajungiant viską vienam centrui. Tokią hierarchinę sistemą turi beveik visos Lietuvoje žinomos religijos. Mėgdžiojamas ir pagrindinis anų religijų veiksmas. Kalbu apie „tikėjimo“ skelbimą. Romuva įsikibo į žodį „tikėjimas“ tiek stipriai, kad rengiasi šį žodį įtraukti į bendrijos pavadinimą.

Pirmiausia turime užsiduoti klausimu, ar tai yra suderinama su mūsų pasaulėžiūra? Atkreipkite dėmesį: sakau „mūsų pasaulėžiūra“, o ne religija. Svetimžodis „religija“ kildinamas iš žodžio „pančiai“ ir kertasi su mūsų pasaulio suvokimu, kuriame žmogus turi tekėti ir jokiu būdu nebūti supančiotas. Religijos pančiai yra nematomi ir dažniausiai remiasi aklu pasitikėjimu kažkieno išsakyta nuomone. Visa tai sklandžiai įvelkama į „tikėjimo“ rūbą, nepaliekant žmogui galimybės pažinti Dievą. Mūsų senoji pasaulėžiūra visiškai nesuderinama su proto pančiais. Visa tautosaka rodo norą išlaisvinti žmogaus sąmonę iš stabmeldiškų įsitikinimų, bei nukreipti žmogų Dievo pažinimo link. Tuo tarpu Romuva neįsigilina į mūsų papročius. Ji tiesiog mėgdžioja svetimą tvarką. Pagal Vinstoną Čerčilį, „fanatikas yra tas, kuris negali pakeisti mąstysenos ir tikslo“. Romuvos vadovai, apsupti esamos religinės bei politinės aplinkos, nebegali pakeisti mąstysenos ir tos aplinkos suformuotiems stabams suteikia tiesiog lietuviškus pavadinimus. Pavyzdžiui: „popiežius“ ar „prezidentas“  bus „krivis“. Tikėsime ne į Jėzų Kristų ir šventą trejybę (pamirštant visus angelus ir šventuosius), o į Perkūną, Žemyną ir deivę Guotą (Kauno atveju). Galiausiai įsijaučiama tiek, kad kaip gerais inkvizicijos laikais pradedama ieškoti „netikėlių“ ir atskyrinėti žmones nuo „bažnyčios“.

Pagal filosofą Džordžą Santaną, „fanatizmas susideda iš stiprėjančių pastangų, kai pamirštamas pats tikslas“. Nežinia ar dabartiniai Romuvos vadovai kada nors turėjo aiškų tikslą, nes pastarųjų metų pastangos rodo tik aplinkinių mėgdžiojimą ir blaškymąsi. Neįsigilinus į savus papročius, nesuvokus tautos mentos stengiamasi, mėgdžiojant kitas religijas, sukurti centrinį valdymą ir skelbti tikėjimą. Tokiuose veiksmuose tampa svarbi ne pati tautos išmintis, o žmogaus užimamos pareigos ir paklusnumas centrinei valdžiai. Tvirto dvasinio pagrindo nebuvimas slepiamas po žodžiu „tikėk“. Čia antpečiai tampa bet kokias abejones kertančiu kalaviju, o žodis „tikėk“ nepramušamu skydu.

Keletą metų Romuvai bandžiau išaiškinti, kad turi būti paruoštas sisteminis mūsų pasaulėžiūros aprašas ir kad čia atėję žmonės turi būti mokomi pažinti Dievą, o ne aklai juo tikėti. Aklas tikėjimas veda prie švelnesnės ar sunkesnės fanatizmo formos ir neturi nieko bendro su mūsų senąja pasaulėžiūra. Deja, mano mintys Romuvai buvo arba neįdomios arba nepriimtinos. Buvo griežtai atsisakyta išmesti žodį „tikėjimas“ ir netgi atvirkščiai šis žodis buvo primygtinai kišamas į visus dokumentus, nors panašūs judėjimai Latvijoje žodį „tikėjimas“ griežtai išmeta lauk.

Romuvos pasirinkimas eiti „tikėjimo“ keliu būtų pateisinamas, jei tas kelias vestų bent jau link lietuviškos kultūros pažinimo. Šiai dienai negaliu pasidžiaugti netgi tuo. Inijos Trinkūnienės artimi ryšiai su Indija kreipė jos dėmesį link tenai puoselėjamos tradicijos. Ji kasmet mažiausiai po sykį važiuoja į Indiją. Mano galva, tai turėjo įtakos darant tam tikrus sprendimus Romuvoje. Nieko apie tai nerašyčiau, jei ne vienas įvykis, galutinai privertęs mane netylėti.

Dar 2015-tų metų pradžioje aš Iniją ir visus Romuvos vaidilas perspėjau apie krišnaistų veiksmus pritraukiant lietuvius link savo tikėjimo. Krišnaistai turi arba gerą finansavimą arba talentingą vadovų komandą, kuri rengia didelio masto renginius tai vienoje tai kitoje Lietuvos vietoje. Iš reklamos ne iš karto net suprasi, kad renginį organizuoja krišnaistai. Į vieną tokį renginį buvau pakviestas ir aš. Reklamoje puikavosi grupė „Undan“, grojanti muziką su tautiniais atspalviais. Pagautas smalsumo priėmiau kvietimą. Ir tikrai, renginio pradžioje pasirodė grupė „Undan“. Nuostabi muzika.  Po „Undan“ koncerto prasidėjo masinis meditacijos seansas. Salę užpildė įvairi muzika, o scenoje esantys krišnaistai lyg pakylėti sužadintu balsu kartojo „hari Krišna, Krišna hari“. Keli vaizdo projektoriai ir šviesos mirgėjimas sudarė paslaptingą aplinką. Atsipalaidavau. Leidau savo sąmonei paklajoti šioje aplinkoje. Pradžioje šiek tiek, bet su laiku vis labiau pradėjo erzinti nuolatinis „hari Krišna“ kartojimas. Kitų lankytojų atrodo tai neerzino, nes po geros valandos jau visa salė lingavo kaip zombiai vienu ritmu ir kartojo tuos krišnaistų įteigtus žodžius. Užgrojus „Podmoskovnije vėčėra“ mano nervai neatlaikė. Ši melodija su žodžiais „hari Krišna..“ man nederėjo. Palikau vakarėlį.

Taigi, dar 2015 metais Iniją perspėjau, kad krišnaistai mūsų tautines grupes naudoja kaip masalą žmonėms pritraukti. Bet tai nesutrukdė jai pačiai per šių metų bene svarbiausią Rasos šventę pabūti tuo masalu ir savo pasirodymu pritraukti žmones į krišnaistų tikėjimą. Savaime kyla klausimas – ar ji bent suvokia ką ji atstovauja, kokias viltis žmonės yra į ją sudėję? Mano naujausiomis žiniomis krišnaistai save pristato kaip pagonis, taip lyg ir bandydami susitapatinti su mumis, romuviais. Bet ar ne Inijos pareiga visiems paaiškinti, kad mes nesame ir niekada nebuvome pagonys tikrąja to žodžio prasme? Kad mūsų papročiuose glūdi labai gilios Dievo suvokimo žinios? Ar ne jos pareiga parodyti ir prikelti tą sąvastį, kuri esti mumyse nuo gimimo?

Nebenuostabu tampa ir žodžio „tikėjimas“ svarba Romuvos dokumentuose. Nes tuomet, kai nesupranti kas yra Dievas, nebe didelis skirtumas yra ir į kokį dievą tikėti. Gerokai svarbiau, kad ir kiti tikėtų į tai į ką tu pats tiki. Matyt dėl to Inijos apeigose atsirado indiškų elementų. Tuo tarpu žemaičių krivūlė vyksta be Inijos eilinius metus. Nesitiki sulaukti Inijos dėmesio ir kiti Lietuvos kampeliai. Savaime kyla klausimas ar „Lietuvos Romuvai“ rūpi Lietuva?

Romuvoje  yra aklai palaikančių Iniją žmonių būrelis. Dalis iš šių žmonių turi įtakos valstybės gyvenime. Pavyzdžiui, Dalia Urbanavičienė, turi įtakos priimant sprendimus dėl mūsų vaikų etninio išsilavinimo. Pastarųjų metų Dalios veikla Romuvoje ir aklas Inijos palaikymas kelia nerimą ir abejones jos kompetencija. Jonas Vaiškūnas, kitas artimas Inijai žmogus, yra tinklaraščio „alkas.lt“ redaktorius ir per savo žiniasklaidos ruporą ne sykį mūsų pasaulėžiūrą pristatė kaip eilinę religiją, kurios esmė yra „tikėjimas“, taip formuodamas iškreiptą mūsų pasaulėžiūros vaizdą. Ant tokio silpno dvasinio pagrindo niekas nenori atsistoti, todėl Romuvoje „tikinčiųjų“ nedaugėja. Žmonės ateina, pasisukioja, ir neradę nieko sau artimo išeina. Ši padėtis yra ideali terpė svetimoms religijoms klestėti. Gaila, kad šie įtakingi žmonės nesuvokia, jog brukant aklą tikėjimą iš mūsų pasaulėžiūros yra išmetamas Dievas, o į jo vietą statomas stabas.

Visgi, šiemetinė žemaičių krivūlė priėmė svarbų dokumentą, kuriame buvo įvertinta pastarųjų metų Romuvos veikla. Nudžiugau, nes Romuvos bėdas pasirodo matau ne tik aš vienas. Su žemaičių krivūlės sprendimais galima susipažinti svetainėje: http://krivule.info.

Pabaigai noriu priminti, kad didžioji Romuvos dalis užsiima mūsų papročių puoselėjimu ir nelabai rūpinasi ar jie priklauso, ar buvo dėl kažkieno ambicijų išmesti iš Romuvos. Tai tikrieji mūsų tradicijos saugotojai. Ačiū jiems!


„Regionų naujienose“ buvo ir visa eilė atsiliepimų. Jie dingo. Pradžioje buvo sulaikomi tik atsiliepimai. Po to dingo visas straipsnis. Žemiau „Regionų naujienų“  paaiškinimai:


Dėl atsiliepimų rašymo

Laba diena,

ačiū už laišką . Kažkodėl Jūsų komentarą sistema pridėjo prie laukiančių
patvirtinimo. Šiuo metu jį pridėjau, matomas prie komentarų.
Perduosiu programuotojui, kad pažiūrėtų, kodėl taip nutiko.

Pagarbiai
Vida Stankevičiūtė
administratorė

Dėl straipsnio ištrinimo

Laba diena,

ačiū, kad domitės. Tiesiog pagal nustatymus šio straipsnio publikavimo
laikas pasibaigė. Atsiprašome už nepatogumus.

Pagarbiai
regionunaujienos.lt redakcija
www.regionunaujienos.lt


(pastaba, svetainėje pilna metų senumo straipnsių, o šis straipsnis prabuvo nepilnai dvi savaites).

13 thoughts on “Ar lietuviai bus krišnaistai?

  1. Nėra prasmės kovoti su vėjo malūnais. Kritika sukelia daugybę neigiamų emocijų, kas nepadeda ėjimui pirmyn. Geriau būtų nukreipti savo dėmesį ir energiją į tobulėjimą ir pagalbą tobulėjant.

  2. Kaimyne, ačiū už sveiką kritiką. Jei būtų buvusi galimybė šio straipsnio išvengti, tai jo čia ir nebūtų. Aš užsiimu sielovada, ir jei matau, kad žmonės, garbingi žmonės, nesuvokia savo veiksmų, tai jaučiu pareigą apie tai bent jau pasakyti. Jei neklauso privačiai, tai tenka tai pasakyti viešai. O atsakas į mano mintis tiesiog parodo patį žmogų.

    1. Nebūtų staraipsnio,jei būtų suformuotos visos Romuvių tikėjimo tiesos, prioritetai, tikėjimo skleidėjų – šventikų mokymo sistema ir jų pareigos, bei teisės, visos Romuvių bendrijos ir jos padalinių kūrimo principai ir įstatai, registracija ir narių-bei kolektyvų tiksli apskaita. įstatiiminė registracija. Pagaliau bent menkiausi maldynėliai, apeigynai sukurti ir atspausdinti ir platinami. Ar mums Romuviams Lietuvoje ar užsieniuose reikia baimintis dėl savo tikėjimo? Pagaliau, kokia mūsų tautinio – dar PRIGIMTINIO tikėjimo prasmė ir esmė, kam tasis TIKĖJIMAS IR BENDRIJA ROMUVA? ar ne lietuvių tautos vienijimui tikėjimu Visatos ir žmonijos Tvėrėju, ir mūsų betarpiškam ryšiui su visata ir gamta- dovanota Tvėrėjo? Ar ne mūsų Krivių ir Vaidilučių nuoširdžiausiu tarnavimu ir atsidavimu LIETUVIŲ TAUTOS VIENIJIMUI DĖL IŠLIKIMO IR SAVISAUGOS, DĖL KŪRYBINĖS IŠMINTIES IR EKONOMINIO IŠRADINGUMO TAUTOS EKONOMINEI GEROVEI? Kas jei ne Kriviai ir Vaidilutės vienydami lietuvius ir gindami nuo besiveržiančios iš Vakarų – Vatikano Katoliksų PRIVARTINĖS religijos jau 1009 metais apgynė mūsų kraštą nuo Brunono pradėto krikšto, po kurio būtų pradėtos naikinti mūsų senojo tikėjimo šaknys su visais Kriviais ir Vaidilutėmis ir visomis ŠVENTYKLOMIS – AUKURAIS SU AMŽINOSIOMIS AISČIŲ VĖLIŲ LIEPNELĖMIS . Kaip tai prasidėjo nuo 1386 metų po Jogailos įvedimo suvalstybinto Katoliksų tikėjimo…Apie tą siaubingą metą mūsų istorikai visiškai nutyli… Senasis lietuvių tikėjimas išsilaikė net ligi 1537 metų kai Pirmajame Lietuvos DK Statute buvo paminėti mūsų tautos 7029 metai nuo pasaulio sutvėrimo…Kodėl mes – aisčių palikuonys savęs negerbiame ignoruodami savo tautos ir protėvių didingą amžių. Amžių bylojantį, kad mes atsiradome prie Baltijos jūros po paskutiniųjų Ledynmečio ir Tvano? Pagaliau iš kur mes atsiradome? Ir kodėl taip plačiai – nuo Aistmarių ir Kuršių marių, Baltijos jūros – ligi Uralo kalnų, ligi Juodosios jūros, Dniepro? Ir visais tais ilgais amžiais su mūsų tauta buvo mūsų tautoje gimę ir užaugę Kriviai ir Vaidilutės, kurie , kaip Tautos vaikai ir tanavo nuoširdžiai savo Tautai, mokė doros ir darbštumo , meilės ir ištikimybės savo šeimoms ir artimiesiems gentainiams, visai bendruoemenei , Aisčių – vėliau Lietuvių tautai. savajai Lietuvių kalbai, mūsų tradicijoms. Atgimė senasis tikėjimas 1902 metais ir išgyvavo ligi pat 1945 metų Okupacijos ir teroras okupantų sunaikino viską. Tačiau , pasirodo – ne viską. Užgimę Šviesuoliai, jausdami protėvių Šauksmą, ėmė vėl prikeldinėti protėvių Balsus, ėmė atkurdinėti dvasinę tautinę išmonę per dainas ir giesmes apeiginius šokius, Tai , buvo tikriausiai Tvėrėjo pasiūstas naujo atgimimo būdas, labiausiai tinkamas tuometinėms okuopacinėms sąlygoms. Dėka Krivio Jauniaus – Jono Trinkūno – lietuvių tauta vėl sugrįžo į savąjį Dorovinį – savigarbišką tikėjimą, Pagarbų tikėjimą Tvėrėju ir viskam – ką Tvėrėjas sutvėrė ir padovanojo žmonijai – jos daugunimuisi, vystymuisi ir tobulėjimui. Gal pagaliau reikia visiems Kriviams ir Vaidilutėms, Vaidiloms – savaip suprantantiems ir suvokiantiems SAVE IR VISATOS TVĖRĖJO BUVIMĄ, Perkūnų ir Žaibų kilmę ir garbinimą – Oro, Vandens , Žemės, Šviesos, Ugnies ir kitų gamtos reiškinių , SAVĘS IR SAVO RYŠIO SU VISATOMIS , GALAKTIKKOMIS -ŽVAIGŽDYNAIS, MUS SUPANČIA APLINKA IR GAMTA APTARIMĄ, kad po to pagaliau susikristalizuotų ir ilgam nusistovėtų mūsų tikėjimo esmė ir prasmė. Mes privalome sukurti Krivių – Vaidilučių Akademiją ne prastesnę, nei turėjo mūsų protėviai, išmanę ir apie dangaus kūnų įtaką mūsų Žemei ir gyvybei, mūsų gamtai ir žmonių darbams. Ir nėra ko dairytis į tolimąsias šalis ir tautas, ką jie garbina. BŪKIME SAVIMI , GERBKIME SAVE IR SAVO ĮSITIKINIMUS IR BŪSIME KITŲ GERBIAMAIS. Tačiau SVARBIAUSIA – mes gyvename dėl SAVOSIOS JAU LABAI SUNAIKINTOS AISČIŲ PALIKUONIŲ – LIETUVIŲ TAUTOS , IR JAI IR TIKTAI JAI PRIVALOME TARNAUTI. Matome, kad niekas nepergyvena dėl mūsų naikinimo, IR TIK KRIVIAI IR VAIDILUTĖS PRIVALO STOTI Į LIETUVIŲ TAUTOS PRIKĖLIMĄ KOVĄI DĖL IŠLIKIMO. Laiko NEBETURIME. Jei šiandieną dar ginčysimės dėl niekalų, O NESIVIENYSIME , rytoj- jau nebeliks DĖL DIRBTI : lietuva tuštėja siaubingu greičiu. .

  3. Kodel tie zmones garbingi, jei nesuvokia savo veiksmu? Ar jei tikrai nesuvokia savo veiksmu? Gal tiesiog tokia yra ju nuomone? Gal jie mano, kad tu nesuvoki savo veiksmu? Ir jie turi teise taip manyti, kaip ir tu apie juos. Jie turi teise i savo nuomone ir elgtis taip, kaip jiems atrodo teisinga. Man regis, butu ismintinga leisti kitiems elgtis taip kaip jie nori, tuo paciu suteikiant ir sau tokia laisve. Jeigu tarp bendraminciu nuomones pradeda issiskirti, vadinasi jie jau nera bendraminciai ir jie patys turi issiskirti. Ypac tai svarbu, jeigu yra kalbama apie religija, tikejima ar panasiai. Kiekvienas yra savo laimes kalvis – t.y. kiekvienas yra atsakingas uz SAVO veiksmus. Sekmes. 😉

  4. Atsakau paeiliui:
    1. Garbė yra suminė įvairiausių veiksnių pasekmė. Suvokimas yra sąmonės gebėjimas, tai yra vidinė žmogaus savybė. Todėl, nors jie šiek tiek surišti, lyginti jų negalima.
    2. Aš neginčiju jų teisės į savo nuomonės turėjimą, bet toks vaizdas, kad pats ginčiji mano teisę išsakyti kritiką į jų atliekamus veiksmus. Gal gali paaiškinti straipsnio ištrynimą iš svetainės „Regionų naujienos“ ir visų nuorodų iš Google sistemos?
    3. Liberali nuostata „elkimės kaip norim“ pirmiausia – neveda prie darnos, antra – anksčiau ar vėliau atsiras tas, kuris pasinaudos šia anarchija. Todėl visų pirma turi būti susikalbėjimas ir abipusė pagarba.
    4. Jei kiekvienas atsako už savo veiksmus, tai kodėl tyli straipsnyje paminėtieji? Kodėl neatsako? Vienintelė Dalia Urbanavičienė išdrįso šiek tiek pakovoti už visus. Gaila nesėkmingai.

  5. Kęstuti, tavo straipsnis išimtas dėl to, kad jame galima įžvelgti religinio kiršinimo motyvus. Joks save gerbiantis dienraštis tokių dalykų nespausdins. Kur kiršininmas? Ogi vis tie tavo minimi vargšai „krišnaitai“… Jeigu būtum susivaldęs ir skalbęs tik savo ir Romuvos trūsikus – gal dar išplauktum. O dabar puoli kitas religines bendruomenes, įtarinėdamas jas cituoju:

    „Krišnaistai turi arba gerą finansavimą arba talentingą vadovų komandą“
    „krišnaistai mūsų tautines grupes naudoja kaip masalą žmonėms pritraukti“.

    Kitam straipsnyje tu juos apkaltink macus iš krikščionių kraujo verdant, ar dar ką nors…
    Ir ne krišnaitai organizavo tas Rasas Kelmės rajone dėl kurių tu čia ašaras lieji.

    Užsiimk tu savo sielovados dalykais nebaksnodmas į kitus pirštais 🙂 Ypač į tuos „kurie turi arba gerą finansavimą arba talentingą vadovų komandą“. Juk katalikai kur kas daugiau nuvilioja į savo pusę nei krišnaitai… Ane?

  6. Audriau, sielovada yra ir budinimas. O budinant reikia kartais pabaksnoti. Sapnas saldus, atleisk, kad žadinu. 😉

  7. Oi nereikia čia tų metaforų… Aš sapnuoju miegodamas. Arba numiręs. Kur vyksta tavo sielovados seansai? Noriu sudalyvaut gyvai 🙂 Grįžtant prie viešo skalbimosi Lietuvai (LIETUVA – ŽIŪRĖK ČIA) bematant, tai man netrugdo Inijos dalyvavimas vedų kultūros žmonių šventėje. Jos vizitas ten daug kam padarė įspūdį. Nes daugelis ten susirinkusių žmonių apskritai sužinojo, kad yra tokia Romuva, ir prigimtinis tikėjimas (oi, atsiprašau – religija 😉 Kęstuti, kur tavo pozityvas? Žodžiu, jokie krišnaitai negali nei per Rasas , nei per kitus savo organizuojamus renginius, ką nors iš mūsų nuvilioti. Todėl kad mes (pagonys) neinam į jų renginius!!! Ar einam kas nors? Tu suprantu vaikštai į „masinius meditacijos seansus“. Buvai va Undan koncerte, bet nežinojai visos renginio programos? Nejuokink! Hare krišna diskoteka nepatiko? Ar tikrai nebuvo į meniu įtraukta?
    Labai laukiu kvietimo į tavo vedamą sielovados…hm…seansą. Gali ir telefonu pakviesti.

  8. Ai, čia nuotoliniu būdu? Supratau, taigi technologijų amžius… Internetinė sielovada! Gerai, dalyvaujam toliau tavo egzorcimo seanse 🙂

  9. Karbauskio partija visai ne Lietuvos o kremliaus. Šiais metais vyko olimpinės žaidynės kaip gražiai pasirodė Lietuvos krepšininkai, Deja pabaigoje jie mus nuvylė taip ir politikoje pirmoje dalyje konservatoriai gana šauniai pasirodė deja antroje dalyje žmonės išdavė Lietuvą ir persidavė kremliaus partijai. Labai prasti metai.lyvis

  10. Atgalinis pranešimas: NEDALIA - Krivių krivis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.