Žygis žemaitukais 2016

Žygis žemaitukais 2016

Vilko broliai paskelbė video medžiagą apie pavasarį įvykusį žemaitukų žygį. 

2016 metų gegužės 15 d. keturi žemaičių rikiai išsiruošė į žygį. Su žirgais žemaitukais kelionėje jie praleido šešetą dienų. Joti pradėjo nuo Dubysos ir Nemuno santakos, o pabaigė kelionę įkopdami į Bubių piliakalnį esantį netoli Šiaulių, prie Dubysos ištakų. Į šią kelionę vyrai išsiruošė nešdami labai svarbią žinią. Siūlome pažiūrėti šią vaizdo juostą ir sužinoti, ką gi norėjo priminti mums žemaičių vyčiai…

Rugsėjo 22-oji – rudens lygė ir baltų vienybė. I – IV dalys

Rugsėjo 22-oji – rudens lygė ir baltų vienybė. I – IV dalys

 

Nustebino vieno nemažo miesto vienoje tautinės veiklos įstaigoje (etninės kultūros centre) nugirstas labai nuoširdus patarimas:

– Pamanyk: baltų vienybė, baltų vienybė… Jeigu darote šventę, tai bent jau kelkit į savaitgalį – daugiau norinčių susirinktų…

Nustebau. Teisybė, žmonės daug ko nežino, bet kad tokie žmonės ir tokių dalykų?! Akimoju supratau, kad vis dėlto maža tėra savaime suprantamų tiesų, kad reikia kalbėti, aiškinti, rašyti, o tiems, kam rūpi – atidžiai paskaityti. Gal tuomet vėl atgims, sustiprės tautiniai, o ne „etniniai“ pamatai? Ir ne „centruose“, „konferencijose“ ar „komitetuose“, o bendrijose, sambūriuose, draugijose, talkose, kuopose ar sueigose jie ims stiprėti? O laikui bėgant netgi „Tautos namuose“ arba štai „Tautos rūmuose“, kaip kad, pavyzdžiui, jau yra Latvijoj? Negana to, šventes ten ir vėl bus pradėta švęsti ir apeigas apeiti, o ne „daryti“ ar „atlikti“?

Taigi: RUGSĖJO 22 – YPATINGA DIENA. Ir ne vienu kokiu, o mažiausiai trim ar net keturiais rimtais žvilgiais ir antra tiek smulkesnių atžvilgių. Kodėl būtina, kodėl privalu ją švęsti ir kodėl nevalia tos šventės perkelti patogiam savaitgaliui? Tęsti skaitymą

Anželika Zelma Tamaš -Tamūža (1933.12.15. – 2014.09.12.)

Anželika Zelma Tamaš -Tamūža (1933.12.15. – 2014.09.12.)

Ji save laikė Sėlių žynių palikuone ir mūsų kartai perdavė senąjį lietuvių latvių mokymą apie žvaigždes, metRodį (senaji kalendorių), Gaivos sistemą, šventes, papročius, matematiką, raštą ir dar daug įdomių, tyrinėjimui ateityje žinių.

Gimė 1933 metais. Jos tėviškė buvo Vaišvilynėje, Gružių seniūnijoje, Pasvalio rajone, apie 30 km nuo Bauskės. XX.a. 20 – ųjų metų pradžioje, nustatant demarkacijos liniją tarp nepriklausomų Lietuvos ir Latvijos valstybių, ši teritorija atiteko Lietuvai. Manoma, kad jau IV.a. čia gyveno sėliai, apie VII.a. šios žemės buvo žiemgalių Vėrės kunigaikštijos sudėtyje, bet XIII. amžiuje įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos sudėtį. Anželika Zelma visada pabrėždavo, jog Sėlija yra Lietuvos-Latvijos širdis.

Anželikos Zelmos giminėje buvę žynių. Ją su žynių mokslu pagrinde supažindino tėvelis, bet daug vertingo išmoko ir iš motinos, senelės. Tęsti skaitymą

Baltų vienybės ugnies sąšauka 2016

Baltų vienybės ugnies sąšauka 2016

Rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Jos proga kviečiame baltų palikuonis Lietuvoje, Latvijoje bei bendruomenes visame pasaulyje įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir 20-21 val. uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose. Kadaise ugnies sąšauka ant piliakalnių kvietė vienytis kovai – ginti savo žemes, gyvastį, kultūrą. Vienybė padėjo išlikti ir išgyventi tūkstantmetę istoriją Baltijos pakrantėje įsikūrusioms tautoms, todėl šiandien vienu metu uždegama ugnis įgyja naują prasmę. Nepaisant valstybes skiriančių ribų, po pasaulį pasklidusius baltų palikuonis vienija iš protėvių paveldėta pasaulėžiūra, gyvos tradicijos ir papročiai.

2016 m. rugsėjo 22 d. (antradienį) 20-21 val. prisiminkime savo tautų istoriją aplankydami atmintinas vietas ir sustiprinkime ryšį tarp baltų visame pasaulyje. Tegul ugnies simbolis apjungia baltų dvasinę tėvynę. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė. Tęsti skaitymą