Baltų vienybės ugnies sąšauka 2017

Baltų vienybės ugnies sąšauka 2017

2017 m. rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Ta proga kviečiame baltų palikuonis Lietuvoje, Latvijoje bei bendruomenes visame pasaulyje įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir 20-21 val. uždegti ugnis ant piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose.

Visais laikais ugnies sąšauka tarp piliakalnių kvietė vienytis – ginti savo savastį, žemes, gyvastį, gyvenimo būdą. Vienybė padėjo išlikti ir išgyventi tūkstantmetę istoriją aisčių tautoms. Nepaisant valstybes skiriančių ribų, po pasaulį pasklidusius baltų palikuonis vienija iš istorija, protėvių paveldėta pasaulėžiūra, gyvi papročiai.

Prisiminkime baltų tautų istoriją aplankydami atmintinas vietas ir sustiprinkime ryšį tarp baltų visame pasaulyje. Tegul ugnies šviesa apjungia baltų dvasinę tėvynę. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.

Bendruomenes, organizacijas, pavienius asmenis rugsėjo 22 d. 20-21 val. dalyvausiančius Baltų vienybės ugnies sąšaukoje prašome pranešti apie tai el. paštu Lietuvoje: baltai@aukuras.lt ; Latvijoje: linda.lindale@gmail.com ; Gudijoje: svajksta@gmail.com . Pranešime nurodykite vietą, kur bus uždegta ugnis ir kas ją įžiebs, kaip susisiekti. Jūsų informaciją patalpinsime sąšaukos žemėlapyje (žiūrėti čia).

Daugiau apie sąšauką: http://aukuras.lt/baltu-vienybes-sasauka/
Sąšaukos žemėlapis ir puslapis pildomas ir atnaujinamas.
Dalinkitės su bendraminčiais patirtimi, nuotraukomis, filmais apie Baltų sąšauką FACEBOOK:
Lietuviškai – latviškai: BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA / BALTU VIENĪBAS UGUNSKURU SASAUKSME
Pakvieskite Baltų vienybės sąšaukoje dalyvauti pažįstamus visame pasaulyje.
2017 metais – Piliakalnių metais, Baltų vienybės ugnies sąšauka turėtų tapti išskirtiniu renginiu apjungiančiu piliakalnius ir bendruomenes.
UŽ BALTŲ VIENYBĘ

BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA / http://www.aukuras.lt/sasauka/
BALTU VIENĪBAS UGUŅU SASAUKSME/ http://www.aukuras.lt/sasauka/lv/
BY ПЕРАКЛІЧ БАЛЦКАГА АДЗІНСТВА/ http://www.aukuras.lt/sasauka/by/

Švyturys 2016

Švyturys 2016

Tęsiame praeitais metais pradėtą darbą. Šiemet vėl įvardinsim „švyturius“ – šviesą nešančius žmones, kurių darbai spindi kaip deimantai kasdienybėje.

Prieš tai leiskit pasidžiaugti, kad praeitais metais „švyturio“ vardą gavę Dainius Razauskas ir Ramūnas Karbauskis šiemet buvo įvertinti ir kitų žmonių.

Dainius Razauskas

Dainius Razauskas pelnytai gavo  Basanavičiaus premiją, su kuo jį nuoširdžiai sveikiname.

Ramūnas Karbauskis

Ramūnas Karbauskis kartu su savo partija laimėjo rinkimus į seimą. Lietuvos piliečiai tvirtai palaikė Ramūno išsakomas mintis ir Ramūnas šiuo metu turi pakankamai svertų pagerinti mūsų kultūros padėtį. Sveikiname ir linkime gero darbo!

 

 

Šiemet šviesuolius rinko arti dvidešimties žmonių. Visoms žemiau išvardintoms asmenybėms buvo pritarta bendru sutarimu. Prieš paskelbiant šių metų švyturius trumpai paminėsime, kad buvo atsisakyta piniginio prizo, nes pinigai nukreipia dėmesį nuo esmės.

Virgilijus Avižonis

Virgilijus Avižonis

Kiekvienam šviesiam žmogui pagal galimybes įteiksime garbingą pažymėjimą ir simbolinę dovanėlę. Čia matyt būtų gera vieta paminėti Kriūkų romuvos vaidilą Virgilijų Avižonį, antri metai iš eilės meistriškai išdrožiantį pūtimo ragą ir įteikiantį vienam iš šviesuolių. Ačiū už įspūdingą dovaną!

Taip pat norime labai atsakingai pareikšti, kad nei praeitais metais, nei šiais, nei kada ateityje kreipsime dėmesį į šviesaus žmogaus religinę priklausomybę. Svarbiausia yra tai ką žmogus daro, o ne kokiai religinei pakraipai save priskiria (jeigu iš viso priskiria). Tikimės, kad niekas neiškreips viso šio sumanymo pagal savo suvokimą.

Taigi, vaidilų sprendimu ir mūsų senajai pasaulėžiūrai neabejingų žmonių pritarimu skelbiame žemiau esantį šviesuolių sąrašą. Kiekvienas iš žemiau paminėtų žmonių šviečia mums skirtingai. Vieniems šviečia labiau vienas, kitiems kitas šviesuolis. Todėl neskirstome jų į labiau ar mažiau nusipelniusius žmones. Kiekvienas iš jų yra mūsų pasaulėžiūros krivių-krivis.

2016-tų metų šviesą nešančių žmonių sąrašas – „Švyturys 2016“

Algimantas Bučys

Algimantas Bučys

Šiemet sukako 700 metų kai Gediminas tapo Lietuvos valdovu. Ta proga norėtume pasveikinti ir stipriai paspausti ranką rašytojui Algimantui Bučiui, atskleidusiam mūsų karališką praeitį taip meistriškai užtušuotą laiko bėgyje. Jo sąžiningo darbo, pasižyminčio nuoseklumu ir griežtu esamų duomenų vertinimu, pagalba mūsų valdovai nušvito visai kitoje šviesoje. Linkime ir kitiems turėti tokį įžvalgumą ir pastabumą. O mes Algimantą Bučį sveikiname ir džiaugiamės jį vadindami mūsų „švyturiu“. Jo „krivių krivio“ vardo vertas darbas įtakos mūsų ir mūsų palikuonių savivoką.

 

Rimantas Balsys

Rimantas Balsys

Jeigu Algimantas Bučio darbai daugiausia nagrinėja Lietuvos tarptautinį būvį, tai Rimanto Balsio darbai nukreipti į mūsų protėvių savasties suvokimą. Rimantas Balsys labai atsargiai ir kruopščiai renka mūsų senosios pasaulėžiūros kruopeles. Jo straipsniai ir knygos atskleidžia tikrą, nepagražintą ir nenumenkintą mūsų praeitį. Jo mokslinė veikla nesiriboja vien tik tyrimais. Rimanto Balsio vadovavimo dėka vis platesnės visuomenės dalies dėmesys krypsta į mūsų praeities tyrimus.  Jo darbais ir įdirbiu remsis jaunoji karta, todėl drąsiai jį skelbiame 2016-tų metų „švyturiu“.

 

 

Liudmila Petkevičiūtė

Liudmila Petkevičiūtė

Jaunimu rūpinasi didelis būrys žmonių. Pavyzdžiui, rašytojos Liudmilos Petkevičiūtės knygos, skirtos mažiausiems, vos dar besimokinantiems kalbėti vaikams, pasižymi pasakišku grožiu ir darna. Kiekviena jos mintis – tai žibantis spindulėlis įsipinantis į vaiko sąmonėje mezgamą kalbos raštą. Liudmilos šviesa nepalieka abejingos širdelės. Neveltui jos knygos yra pelniusios ne vieną apdovanojimą. Džiaugiamės jos šviesa ir sveikiname!

 

Aušra Kavaliauskienė

Aušra Kavaliauskienė

Šiek tiek vyresniais vaikais rūpinasi mokytojai. Čia būtų sunku kažką išskirti, nes turime labai daug šviesių mokytojų. Tikimės, kad mokytojai neįsižeis vieną iš jų paskelbus metų „švyturiu“. Žiežmarių mokyklos pradinių klasių mokytoja Aušra Kavaliauskienė Lietuvoje matyt pirmiausia žinoma kaip nenugalėta sportininkė. Jos šimto kilometrų bėgimo vis dar niekas nepagerino jau daugelį metų. Būdama neįtikėtinai stipri moteris, ji sugeba rasti švelnumo kiekvienam prie jos priėjusiam vaikui, todėl net ir baigę pradines klases mokiniai nenutraukia ryšio su šia mokytoja. Aušra Kavaliauskienė užaugino visą būrį žmonių, mylinčių savo tėvynę, todėl su pasididžiavimu ją vadiname „švyturiu“.

 

Tadas Šidiškis

Tadas Šidiškis

Vaikai augdami įgauna savarankiškumo ir lekia į žygius. O koks žygis be Tado Šidiškio? Geografas Tadas Šidiškis matyt žino visą Lietuvą mintinai, nes neatrasite tos vietos kur jo nebūta. Tarp viso Lietuvos jaunimo Tadas yra gyva legenda. Už sveikos gyvensenos ir mūsų praeities puoselėjimą džiaugiamės jį skelbdami „švyturiu“.

 

Darius Ramančionis

Darius Ramančionis

Kitoje Lietuvos pusėje žygiais ne daug nusileidžia Darius Ramančionis. Dariaus veikla žygiais neapsiriboja. Jau daugelį metų jis Šiaulių krašto žmones buria į „Aukuro“ bendruomenę, kuri užsiima savišvieta ir aplinkosauga, puoselėja mūsų paveldą. Šiemet Šiaulių miestas jį paskelbė metų šviesuolių. Pritariame šiam miesto sprendimui ir antriname jį skelbdami „švyturiu“, nes jo darbai žinomi ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje.

 

 

Valdis Celms

Valdis Celms

Mūsų senąją pasaulėžiūrą puoselėja ne tik lietuviai ir ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Štai Valdis Celms, ilgametis Latvijos dievturių vadovas, šiemet nudžiugino nauja knyga „Baltų religijos pagrindai“. Kiek anksčiau Valdis išleido knygą „Baltų raštai ir ženklai“. Valdžio šviesa seniai peržengė Latvijos ribas, todėl jį galime drąsiai vadinti „švyturiu“.

 

Ivars Logins

Ivars Logins

Pažymėsime dar vieną šviesuolį iš kitos baltų genties. Tai latgalis Ivars Logins. Juokais jį galima vadinti „akmenų medžiotoju“, nes atrado ne vieną šventvietę ar apeigose naudojamą akmenį. Šnekant su juo panyrama į mitinį pasaulį, kur paprasti akmenys virsta žalčiais, dievais ar tiesiog apeigose naudojamais įrankiais. Ivars atradimais susidomėjo mokslininkai. Savo darbu Ivars siekia, kad ladgaliai nenuskęstų užmarštin, todėl visapusiškai puoselėja latgalių kalbą ir visą kultūrinį latgalių palikimą.

Linda Lemhena

Linda Lemhena

Kartais valstybinės sienos ir skirtingos kalbos tampa kliūtimi vienodai mąstančių žmonių bendradarbiavime. Tuomet padeda žmonės kurie kaip šviesolaidžiai sujungia skirtingas šalis. Linda Lemhena yra vienas iš tokių žmonių. Maža to, jos aktyvi veikla Latvijoje jungia ne vieną bendriją.  Lindos Lemhenos veikla žinoma ne tik Latvijoje bet ir Lietuvoje, Suduvoje, Prūsijoje. Džiaugiamės jos švytėjimu.

 

Kornelija Mauliutė

Kornelija Mauliutė

Persikelkime dabar į kitą Lietuvos pusę – Suduvą. Žmonės SU-DUV-oje „SU-DIEVu“ gyvena. Ir tikrai, žmonės ten kitokie. Kraštas ten alsuoja pasakomis. Žmogus nekalba, o dainuoja. Kornelija Mauliutė yra Punsko krašto siela, šviečianti tiek mažiems tiek dideliems. Šiemet Baltų krivulėje ji buvo visų sutarimu įšventinta į krives. Džiaugiamės ir antriname skelbdami ją šviesą nešančiu žmogumi.

Petras Lukoševičius

Petras Lukoševičius

Turbūt nėra Punsko krašte žmogaus, kuris nepažinotų krivūlės šeimininko – Petro Lukoševičiaus. Tai žmogus, paskyręs savo gyvenimą mūsų senosios pasaulėžiūros puoselėjimui. Tai krivių-krivis tikrąja to žodžio prasme. Jo išmintis ir įžvalga siekia labai toli, o darbštumas leidžia pasiekti užsibrėžtų tikslų. Jis šviečia ne tik žmonėms, bet ir mums – vaidiloms.

 

Nērtiks Jōrgesuns

Nērtiks Jōrgesuns

Yra šiame pasaulyje kažkas stebuklingo. Kažkas, ko be Dievo įsikišimo sunkiai sektųsi paaiškinti. Mirusi prūsų kalba savaime atgyja. Kas verčia prūsus prisiminti senai pamirštus protėvius, jų kalbą bei papročius? Gal tokie šviesuoliai kaip Nērtiks Jōrgesuns? Nērtiks Jōrgesuns yra aktyvus prūsų kultūros gaivintojas. Tai prūsų krašto šviesulys. Džiaugiamės!

 

Virginijus Kašinskas

Virginijus Kašinskas

Grįžkime į Lietuvą. Čia žmonės kartais niekieno neremiami atlieka sunkų, bet labai reikalingą darbą. Pavyzdžiui dailininkas Virginijus Kašinskas visą savo laisvalaikį skiria duomenų apie mūsų kultūrą rinkimui. Jis ne tik surengia savo kūrybines parodas, kuriose nutapo liaudiškas dainas, bet sugeba sudalyvauti ir įamžinti mūsų pasaulėžiūrą skatinančius renginius. Visa šia medžiaga nuoširdžiai dalinasi tiek su televizijomis, tiek su kitais žmonėmis. O jei dar jį pavyksta pašnekinti…! Neabejotinai tai yra „švyturys“.

 

Irena Balčienė

Irena Balčienė

Irena Balčienė yra pakankamai tylus ir labai sąžiningas žmogus, bet jos darbai, į juostas įaustos mintys kalba už ją pačią, todėl šiemet ji Baltų krivūlėje taip pat buvo įšventinta. Antriname Baltų krivūlės sprendimui.  Jaunimui dera iš jos pasimokyti ramumo ir savo pažiūrų tvirtumo. Dėkui kad šviečiate!

 

Kęstutis Juškys

Kęstutis Juškys

Kęstutis Juškys šiemet užbaigė daug metų brandintą sumanymą. Jo puoselėjamoje šventvietėje daugelio žmonių iš Lietuvos pastangomis buvo užbaigta statyti žinyčia – įspūdingas akmenų ratas, vieta kurioje tikėkimės įvyks dar ne vienas renginys, nušviesiantis mūsų darbus tiek dabartinei, tiek ateinančioms kartoms.

 

 

Vaidotas Digaitis

Vaidotas Digaitis

Yra Lietuvoje nemaža žmonių, kurių gyvenimas mažai skiriasi nuo dainose apdainuojamų didvyrių. Šiemet norisi pažymėti Vaidotą Digaitį iš Laukuvos, kuris su savo žirgais garsino Lietuvą ne tik už Lietuvos, bet ir už Europos ribų. Vaidotas yra ištvermės ir atkaklumo pavyzdys, tikras vytis! Jo meile žirgams užsikrėtė ne vienas žmogus. Džiaugiamės jo pasiekimais!

 

grupė „Skylė“

grupė „Skylė“

Išvardijome daug šviesių žmonių. Bet juk dar gražiau kai šviesą skleidžia ne atskiras žmogus, o visa žmonių grupė. Pavyzdžiui, grupės „Skylė“ su Aiste Smilgevičiūte (Radzevičiene) sukurtas albumas „Broliai“ atgaivino  pasididžiavimą savo artimaisiais, taip neseniai guldžiusiais galvą dėl tėvynės. Tai ne vienintelis darbas jų kūryboje privertęs pažvelgti į savo vidų ir mūsų praeitį. Grupės praeityje išleisti albumai ir šiandien verčia susimąstyti. 2015 metais pasirodęs albumas „Dūšelės“ kaip niekada arti priėjo prie mūsų tautos mitinių vaizdinių. Pažymėtina, kad grupės narys Gediminas Žilys yra tikras vaidila. Jam atliekant apeigas abejingų nelieka. Džiaugiamės tiek Gedimino, tiek kiekvieno grupės nario darbais ir sveikiname visą grupę. Ačiū  už gilų sielos muzikos pajautimą!

 

Adolfas Gedvilas

Adolfas Gedvilas

Šį garbingą sąrašą užbaigiame vienu ypatingu žmogumi – žemaičių garbės kriviu Adolfu Gedvilu, kuris savo laiku padarė šventą darbą – atkūrė amžiną ugnį, kuri dega jau virš dvidešimt metų. Šios ugnies liepsna liepsnoja ne viename Lietuvos kampelyje, įskaitant ir didžiuosius miestus. Adolfai Gedvilai, ne tik ugnis, bet ir jūsų mintys bei darbai šviečia. Ačiū!

 

Daugiau apie „Švytūrio“ sumanymą galite pasiskaityti kriviu-krivis.lt svetainėje.

 

 

 

 

Žygis žemaitukais 2016

Žygis žemaitukais 2016

Vilko broliai paskelbė video medžiagą apie pavasarį įvykusį žemaitukų žygį. 

2016 metų gegužės 15 d. keturi žemaičių rikiai išsiruošė į žygį. Su žirgais žemaitukais kelionėje jie praleido šešetą dienų. Joti pradėjo nuo Dubysos ir Nemuno santakos, o pabaigė kelionę įkopdami į Bubių piliakalnį esantį netoli Šiaulių, prie Dubysos ištakų. Į šią kelionę vyrai išsiruošė nešdami labai svarbią žinią. Siūlome pažiūrėti šią vaizdo juostą ir sužinoti, ką gi norėjo priminti mums žemaičių vyčiai…

Rugsėjo 22-oji – rudens lygė ir baltų vienybė. I – IV dalys

Rugsėjo 22-oji – rudens lygė ir baltų vienybė. I – IV dalys

 

Nustebino vieno nemažo miesto vienoje tautinės veiklos įstaigoje (etninės kultūros centre) nugirstas labai nuoširdus patarimas:

– Pamanyk: baltų vienybė, baltų vienybė… Jeigu darote šventę, tai bent jau kelkit į savaitgalį – daugiau norinčių susirinktų…

Nustebau. Teisybė, žmonės daug ko nežino, bet kad tokie žmonės ir tokių dalykų?! Akimoju supratau, kad vis dėlto maža tėra savaime suprantamų tiesų, kad reikia kalbėti, aiškinti, rašyti, o tiems, kam rūpi – atidžiai paskaityti. Gal tuomet vėl atgims, sustiprės tautiniai, o ne „etniniai“ pamatai? Ir ne „centruose“, „konferencijose“ ar „komitetuose“, o bendrijose, sambūriuose, draugijose, talkose, kuopose ar sueigose jie ims stiprėti? O laikui bėgant netgi „Tautos namuose“ arba štai „Tautos rūmuose“, kaip kad, pavyzdžiui, jau yra Latvijoj? Negana to, šventes ten ir vėl bus pradėta švęsti ir apeigas apeiti, o ne „daryti“ ar „atlikti“?

Taigi: RUGSĖJO 22 – YPATINGA DIENA. Ir ne vienu kokiu, o mažiausiai trim ar net keturiais rimtais žvilgiais ir antra tiek smulkesnių atžvilgių. Kodėl būtina, kodėl privalu ją švęsti ir kodėl nevalia tos šventės perkelti patogiam savaitgaliui? Tęsti skaitymą

Anželika Zelma Tamaš -Tamūža (1933.12.15. – 2014.09.12.)

Anželika Zelma Tamaš -Tamūža (1933.12.15. – 2014.09.12.)

Ji save laikė Sėlių žynių palikuone ir mūsų kartai perdavė senąjį lietuvių latvių mokymą apie žvaigždes, metRodį (senaji kalendorių), Gaivos sistemą, šventes, papročius, matematiką, raštą ir dar daug įdomių, tyrinėjimui ateityje žinių.

Gimė 1933 metais. Jos tėviškė buvo Vaišvilynėje, Gružių seniūnijoje, Pasvalio rajone, apie 30 km nuo Bauskės. XX.a. 20 – ųjų metų pradžioje, nustatant demarkacijos liniją tarp nepriklausomų Lietuvos ir Latvijos valstybių, ši teritorija atiteko Lietuvai. Manoma, kad jau IV.a. čia gyveno sėliai, apie VII.a. šios žemės buvo žiemgalių Vėrės kunigaikštijos sudėtyje, bet XIII. amžiuje įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos sudėtį. Anželika Zelma visada pabrėždavo, jog Sėlija yra Lietuvos-Latvijos širdis.

Anželikos Zelmos giminėje buvę žynių. Ją su žynių mokslu pagrinde supažindino tėvelis, bet daug vertingo išmoko ir iš motinos, senelės. Tęsti skaitymą

Baltų vienybės ugnies sąšauka 2016

Baltų vienybės ugnies sąšauka 2016

Rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Jos proga kviečiame baltų palikuonis Lietuvoje, Latvijoje bei bendruomenes visame pasaulyje įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir 20-21 val. uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose. Kadaise ugnies sąšauka ant piliakalnių kvietė vienytis kovai – ginti savo žemes, gyvastį, kultūrą. Vienybė padėjo išlikti ir išgyventi tūkstantmetę istoriją Baltijos pakrantėje įsikūrusioms tautoms, todėl šiandien vienu metu uždegama ugnis įgyja naują prasmę. Nepaisant valstybes skiriančių ribų, po pasaulį pasklidusius baltų palikuonis vienija iš protėvių paveldėta pasaulėžiūra, gyvos tradicijos ir papročiai.

2016 m. rugsėjo 22 d. (antradienį) 20-21 val. prisiminkime savo tautų istoriją aplankydami atmintinas vietas ir sustiprinkime ryšį tarp baltų visame pasaulyje. Tegul ugnies simbolis apjungia baltų dvasinę tėvynę. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė. Tęsti skaitymą

Ar lietuviai bus krišnaistai?

Ar lietuviai bus krišnaistai?

Neseniai paskelbtas straipsnis „Ar lietuviai bus krišnaistai?“ sukėlė audrą ir ne visi šią audrą atlaikė. „Regionų naujienos“, viena iš straipsnį platinusių svetainių, staiga straipsnį išėmė. Galime tik spėlioti kas redakciją privertė priimti šį sprendimą. Redakcijos atsakymą rasite apačioje. Galėsite padaryti išvadas patys. Vargu ar tai buvo redakcijos savanoriškas sprendimas, nes pasidarbuota iš peties. Nuorodos buvo panaikintos net iš Google paieškos sistemos.  Šiandiena per Google galėjau nueiti tik į BNS straipsnio kopiją. Nesiimsiu spėlioti kaip tai nutiko.

Savaime aišku, kad kyla žiniasklaidos nepriklausomumo klausimas, bet nepulkime kaltinti.  Tiesiog žemiau pavardinsiu svetaines, kurios taip pat paskelbė šį straipsnį.

NO BNS
OKPsichika
OKLDiena
OKKarštas komentaras
OKBudas
OKStraipsniai
NORegionų naujienos

Žemiau yra pats straipsnis. Nelabai norėjau jo skelbti šioje svetainėje, nes norisi, kad čia būtų tik geros naujienos. Iš kitos pusės, reiktų apsispręsti kas mes esame ir kur einame.
Dar pridedu taiklią Roberto Keriko pastabą: „jei jau kritikuoji ką, pakviesk kritikuojamąjį, sakyk jam į akis ir būk konstruktyvus – pasiūlyk alternatyvą, ir dar tokia, kuri tiktų visiems“. Tęsti skaitymą

Adolfo Gedvilo kalba Žemaičių krivūlėje

Adolfo Gedvilo kalba Žemaičių krivūlėje

Pateikiame Adolfo Gedvilos gyvos kalbos vaizdo įrašą bei  raštu išdėstytas mintis,  skirtas 2016 metų Žemaičių krivūlei

BALTŲ TIKĖJIMAS, Lietuvių pasaulėjauta, papročiai ir apeigos

Senasis mūsų protėvių tikėjimas, nebuvo knygų skaitymas, nebuvo nei biblijų nei koranų. To tikėjimo esmė buvo pats gyvenimas ir jo išmintis. Laiko tėkmėje, besivystant civilizacijai, visuomenė susiskirstė į valdančiuosius ir pavaldinius. Valdantieji greitai suprato, kad žmogų priversti dykai tarnauti, reikia užvaldyti jo sąmonę. Tam buvo panaudojama Tęsti skaitymą

Žemaitijos prigimtinės pasaulėžiūros krivūlė 2016

Žemaitijos prigimtinės pasaulėžiūros krivūlė 2016

Žemaitijos prigimtinės pasaulėžiūros krivūlės vykusios 2016 m. liepos 16 d. žemaičių Karaliaus Ringaudo dvare, Ryškėnuose, Telšių raj.

SPRENDIMAI

Mes, susirinkę ant Šatrijos kalno ir pagerbę Šventąją Ugnį, po apeigų įvykusioje krivūlėje, pritarėme išsakytoms mintims:

  1. Niekas neturi teisės nusavinti lietuvių prigimtinės pasaulėžiūros ir protėvių tikėjimo. Pasaulėžiūra, pasiekusi mus per protėvius, gyva mumyse ir gyvuos per mūsų ainius.
  2. Todėl „Senovės baltų religinė bendrija“, dar save besivadinanti „Lietuvos Romuva“, negali kalbėti visų, jai nepriklausančių, prigimtinės pasaulėžiūros bendruomenių  vardu be jų pritarimo.
  3. Kiekviena  prigimtinės pasaulėžiūros bendruomenė turi teisę  būti laisva ir savita, jos sprendimai gali nesutapti su kitų bendruomenių ar bendrijų sprendimais.
  4. „Senovės baltų religinės bendrijos“, dar save besivadinančios „Lietuvos Romuva“, vadovams pagal jos pačios įstatus PRIVALU laikytis darnos, gerbti visus prijaučiančius protėvių pasaulėžiūrai, nesvarbu ar jie priklauso ar nepriklauso bendrijai. Todėl dvasiniams vadovams nedera žeminti, šmeižti, grasinti, bei meluoti.

Tęsti skaitymą