Perspėju: šis puslapis nesuteiks jums geros nuotaikos. Tęsti skaitymą →

Tęsiame praeitais metais pradėtą darbą. Šiemet vėl įvardinsim „švyturius“ – šviesą nešančius žmones, kurių darbai spindi kaip deimantai kasdienybėje.

Prieš tai leiskit pasidžiaugti, kad praeitais metais „švyturio“ vardą gavę Dainius Razauskas ir Ramūnas Karbauskis šiemet buvo įvertinti ir kitų žmonių.

Dainius Razauskas pelnytai gavo  Basanavičiaus premiją, su kuo jį nuoširdžiai sveikiname.

Ramūnas Karbauskis kartu su savo partija laimėjo rinkimus į seimą. Lietuvos piliečiai tvirtai palaikė Ramūno išsakomas mintis ir Ramūnas šiuo metu turi pakankamai svertų pagerinti mūsų kultūros padėtį. Sveikiname ir linkime gero darbo!

 

 

Šiemet šviesuolius rinko arti dvidešimties žmonių. Visoms žemiau išvardintoms asmenybėms buvo pritarta bendru sutarimu. Prieš paskelbiant šių metų švyturius trumpai paminėsime, kad buvo atsisakyta piniginio prizo, nes pinigai nukreipia dėmesį nuo esmės.

Kiekvienam šviesiam žmogui pagal galimybes įteiksime garbingą pažymėjimą ir simbolinę dovanėlę. Čia matyt būtų gera vieta paminėti Kriūkų romuvos vaidilą Virgilijų Avižonį, antri metai iš eilės meistriškai išdrožiantį pūtimo ragą ir įteikiantį vienam iš šviesuolių. Ačiū už įspūdingą dovaną!

Taip pat norime labai atsakingai pareikšti, kad nei praeitais metais, nei šiais, nei kada ateityje kreipsime dėmesį į šviesaus žmogaus religinę priklausomybę. Svarbiausia yra tai ką žmogus daro, o ne kokiai religinei pakraipai save priskiria (jeigu iš viso priskiria). Tikimės, kad niekas neiškreips viso šio sumanymo pagal savo suvokimą.

Taigi, vaidilų sprendimu ir mūsų senajai pasaulėžiūrai neabejingų žmonių pritarimu skelbiame žemiau esantį šviesuolių sąrašą. Kiekvienas iš žemiau paminėtų žmonių šviečia mums skirtingai. Vieniems šviečia labiau vienas, kitiems kitas šviesuolis. Todėl neskirstome jų į labiau ar mažiau nusipelniusius žmones. Kiekvienas iš jų yra mūsų pasaulėžiūros krivių-krivis.

2016-tų metų šviesą nešančių žmonių sąrašas – „Švyturys 2016“

Šiemet sukako 700 metų kai Gediminas tapo Lietuvos valdovu. Ta proga norėtume pasveikinti ir stipriai paspausti ranką rašytojui Algimantui Bučiui, atskleidusiam mūsų karališką praeitį taip meistriškai užtušuotą laiko bėgyje. Jo sąžiningo darbo, pasižyminčio nuoseklumu ir griežtu esamų duomenų vertinimu, pagalba mūsų valdovai nušvito visai kitoje šviesoje. Linkime ir kitiems turėti tokį įžvalgumą ir pastabumą. O mes Algimantą Bučį sveikiname ir džiaugiamės jį vadindami mūsų „švyturiu“. Jo „krivių krivio“ vardo vertas darbas įtakos mūsų ir mūsų palikuonių savivoką.

 

Jeigu Algimantas Bučio darbai daugiausia nagrinėja Lietuvos tarptautinį būvį, tai Rimanto Balsio darbai nukreipti į mūsų protėvių savasties suvokimą. Rimantas Balsys labai atsargiai ir kruopščiai renka mūsų senosios pasaulėžiūros kruopeles. Jo straipsniai ir knygos atskleidžia tikrą, nepagražintą ir nenumenkintą mūsų praeitį. Jo mokslinė veikla nesiriboja vien tik tyrimais. Rimanto Balsio vadovavimo dėka vis platesnės visuomenės dalies dėmesys krypsta į mūsų praeities tyrimus.  Jo darbais ir įdirbiu remsis jaunoji karta, todėl drąsiai jį skelbiame 2016-tų metų „švyturiu“.

 

 

Jaunimu rūpinasi didelis būrys žmonių. Pavyzdžiui, rašytojos Liudmilos Petkevičiūtės knygos, skirtos mažiausiems, vos dar besimokinantiems kalbėti vaikams, pasižymi pasakišku grožiu ir darna. Kiekviena jos mintis – tai žibantis spindulėlis įsipinantis į vaiko sąmonėje mezgamą kalbos raštą. Liudmilos šviesa nepalieka abejingos širdelės. Neveltui jos knygos yra pelniusios ne vieną apdovanojimą. Džiaugiamės jos šviesa ir sveikiname!

 

Šiek tiek vyresniais vaikais rūpinasi mokytojai. Čia būtų sunku kažką išskirti, nes turime labai daug šviesių mokytojų. Tikimės, kad mokytojai neįsižeis vieną iš jų paskelbus metų „švyturiu“. Žiežmarių mokyklos pradinių klasių mokytoja Aušra Kavaliauskienė Lietuvoje matyt pirmiausia žinoma kaip nenugalėta sportininkė. Jos šimto kilometrų bėgimo vis dar niekas nepagerino jau daugelį metų. Būdama neįtikėtinai stipri moteris, ji sugeba rasti švelnumo kiekvienam prie jos priėjusiam vaikui, todėl net ir baigę pradines klases mokiniai nenutraukia ryšio su šia mokytoja. Aušra Kavaliauskienė užaugino visą būrį žmonių, mylinčių savo tėvynę, todėl su pasididžiavimu ją vadiname „švyturiu“.

 

Vaikai augdami įgauna savarankiškumo ir lekia į žygius. O koks žygis be Tado Šidiškio? Geografas Tadas Šidiškis matyt žino visą Lietuvą mintinai, nes neatrasite tos vietos kur jo nebūta. Tarp viso Lietuvos jaunimo Tadas yra gyva legenda. Už sveikos gyvensenos ir mūsų praeities puoselėjimą džiaugiamės jį skelbdami „švyturiu“.

 

Kitoje Lietuvos pusėje žygiais ne daug nusileidžia Darius Ramančionis. Dariaus veikla žygiais neapsiriboja. Jau daugelį metų jis Šiaulių krašto žmones buria į „Aukuro“ bendruomenę, kuri užsiima savišvieta ir aplinkosauga, puoselėja mūsų paveldą. Šiemet Šiaulių miestas jį paskelbė metų šviesuolių. Pritariame šiam miesto sprendimui ir antriname jį skelbdami „švyturiu“, nes jo darbai žinomi ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje.

 

 

Mūsų senąją pasaulėžiūrą puoselėja ne tik lietuviai ir ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Štai Valdis Celms, ilgametis Latvijos dievturių vadovas, šiemet nudžiugino nauja knyga „Baltų religijos pagrindai“. Kiek anksčiau Valdis išleido knygą „Baltų raštai ir ženklai“. Valdžio šviesa seniai peržengė Latvijos ribas, todėl jį galime drąsiai vadinti „švyturiu“.

 

Pažymėsime dar vieną šviesuolį iš kitos baltų genties. Tai latgalis Ivars Logins. Juokais jį galima vadinti „akmenų medžiotoju“, nes atrado ne vieną šventvietę ar apeigose naudojamą akmenį. Šnekant su juo panyrama į mitinį pasaulį, kur paprasti akmenys virsta žalčiais, dievais ar tiesiog apeigose naudojamais įrankiais. Ivars atradimais susidomėjo mokslininkai. Savo darbu Ivars siekia, kad ladgaliai nenuskęstų užmarštin, todėl visapusiškai puoselėja latgalių kalbą ir visą kultūrinį latgalių palikimą.

Kartais valstybinės sienos ir skirtingos kalbos tampa kliūtimi vienodai mąstančių žmonių bendradarbiavime. Tuomet padeda žmonės kurie kaip šviesolaidžiai sujungia skirtingas šalis. Linda Lemhena yra vienas iš tokių žmonių. Maža to, jos aktyvi veikla Latvijoje jungia ne vieną bendriją.  Lindos Lemhenos veikla žinoma ne tik Latvijoje bet ir Lietuvoje, Suduvoje, Prūsijoje. Džiaugiamės jos švytėjimu.

 

Persikelkime dabar į kitą Lietuvos pusę – Suduvą. Žmonės SU-DUV-oje „SU-DIEVu“ gyvena. Ir tikrai, žmonės ten kitokie. Kraštas ten alsuoja pasakomis. Žmogus nekalba, o dainuoja. Kornelija Mauliutė yra Punsko krašto siela, šviečianti tiek mažiems tiek dideliems. Šiemet Baltų krivulėje ji buvo visų sutarimu įšventinta į krives. Džiaugiamės ir antriname skelbdami ją šviesą nešančiu žmogumi.

Turbūt nėra Punsko krašte žmogaus, kuris nepažinotų krivūlės šeimininko – Petro Lukoševičiaus. Tai žmogus, paskyręs savo gyvenimą mūsų senosios pasaulėžiūros puoselėjimui. Tai krivių-krivis tikrąja to žodžio prasme. Jo išmintis ir įžvalga siekia labai toli, o darbštumas leidžia pasiekti užsibrėžtų tikslų. Jis šviečia ne tik žmonėms, bet ir mums – vaidiloms.

 

Yra šiame pasaulyje kažkas stebuklingo. Kažkas, ko be Dievo įsikišimo sunkiai sektųsi paaiškinti. Mirusi prūsų kalba savaime atgyja. Kas verčia prūsus prisiminti senai pamirštus protėvius, jų kalbą bei papročius? Gal tokie šviesuoliai kaip Nērtiks Jōrgesuns? Nērtiks Jōrgesuns yra aktyvus prūsų kultūros gaivintojas. Tai prūsų krašto šviesulys. Džiaugiamės!

 

Grįžkime į Lietuvą. Čia žmonės kartais niekieno neremiami atlieka sunkų, bet labai reikalingą darbą. Pavyzdžiui dailininkas Virginijus Kašinskas visą savo laisvalaikį skiria duomenų apie mūsų kultūrą rinkimui. Jis ne tik surengia savo kūrybines parodas, kuriose nutapo liaudiškas dainas, bet sugeba sudalyvauti ir įamžinti mūsų pasaulėžiūrą skatinančius renginius. Visa šia medžiaga nuoširdžiai dalinasi tiek su televizijomis, tiek su kitais žmonėmis. O jei dar jį pavyksta pašnekinti…! Neabejotinai tai yra „švyturys“.

 

Irena Balčienė yra pakankamai tylus ir labai sąžiningas žmogus, bet jos darbai, į juostas įaustos mintys kalba už ją pačią, todėl šiemet ji Baltų krivūlėje taip pat buvo įšventinta. Antriname Baltų krivūlės sprendimui.  Jaunimui dera iš jos pasimokyti ramumo ir savo pažiūrų tvirtumo. Dėkui kad šviečiate!

 

Kęstutis Juškys šiemet užbaigė daug metų brandintą sumanymą. Jo puoselėjamoje šventvietėje daugelio žmonių iš Lietuvos pastangomis buvo užbaigta statyti žinyčia – įspūdingas akmenų ratas, vieta kurioje tikėkimės įvyks dar ne vienas renginys, nušviesiantis mūsų darbus tiek dabartinei, tiek ateinančioms kartoms.

 

 

Yra Lietuvoje nemaža žmonių, kurių gyvenimas mažai skiriasi nuo dainose apdainuojamų didvyrių. Šiemet norisi pažymėti Vaidotą Digaitį iš Laukuvos, kuris su savo žirgais garsino Lietuvą ne tik už Lietuvos, bet ir už Europos ribų. Vaidotas yra ištvermės ir atkaklumo pavyzdys, tikras vytis! Jo meile žirgams užsikrėtė ne vienas žmogus. Džiaugiamės jo pasiekimais!

 

Išvardijome daug šviesių žmonių. Bet juk dar gražiau kai šviesą skleidžia ne atskiras žmogus, o visa žmonių grupė. Pavyzdžiui, grupės „Skylė“ su Aiste Smilgevičiūte (Radzevičiene) sukurtas albumas „Broliai“ atgaivino  pasididžiavimą savo artimaisiais, taip neseniai guldžiusiais galvą dėl tėvynės. Tai ne vienintelis darbas jų kūryboje privertęs pažvelgti į savo vidų ir mūsų praeitį. Grupės praeityje išleisti albumai ir šiandien verčia susimąstyti. 2015 metais pasirodęs albumas „Dūšelės“ kaip niekada arti priėjo prie mūsų tautos mitinių vaizdinių. Pažymėtina, kad grupės narys Gediminas Žilys yra tikras vaidila. Jam atliekant apeigas abejingų nelieka. Džiaugiamės tiek Gedimino, tiek kiekvieno grupės nario darbais ir sveikiname visą grupę. Ačiū  už gilų sielos muzikos pajautimą!

 

Šį garbingą sąrašą užbaigiame vienu ypatingu žmogumi – žemaičių garbės kriviu Adolfu Gedvilu, kuris savo laiku padarė šventą darbą – atkūrė amžiną ugnį, kuri dega jau virš dvidešimt metų. Šios ugnies liepsna liepsnoja ne viename Lietuvos kampelyje, įskaitant ir didžiuosius miestus. Adolfai Gedvilai, ne tik ugnis, bet ir jūsų mintys bei darbai šviečia. Ačiū!

 

Daugiau apie „Švytūrio“ sumanymą galite pasiskaityti kriviu-krivis.lt svetainėje.

 

 

 

 

 

Tik praėjus keletai savaičių po Baltų krivūlės pradedu suvokti kokių įspūdingų žmonių tai buvo susibūrimas. Biruta Czepła davė gerą mintį – kiekvienam papasakoti ką pamatė ir išgyveno per šį susitikimą. Daugiausiai į mano objektyvą papuolė Ivars Logins. Nenuostabu, nes jis savo gera nuotaika matyt užkrėtė ne vieną. Pažintis su juo prasidėjo prieš porą metų Vilniasu knygų mugėje. Tuomet jis pusiau latgališkai, pusiau lietuviškai pardavė knygą „Latgalīšu dzejas antalogija“. Bet šiandien noriu papasakoti apie jį ne dėl šių priežąsčių. Noriu jums parodyti vieną iš jo atradimų.  Tęsti skaitymą →

Ši kalba per baltų krivūlę Punske 2016 metų birželio 4 dieną dėl įvairių trugdžių buvo pasakyta nepilnai . Tikiuosi šis tekstas leis geriau suvokti norėtą perduoti mintį . Tęsti skaitymą →