Baltų vienybės ugnies sąšauka 2017

Baltų vienybės ugnies sąšauka 2017

2017 m. rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Ta proga kviečiame baltų palikuonis Lietuvoje, Latvijoje bei bendruomenes visame pasaulyje įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir 20-21 val. uždegti ugnis ant piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose.

Visais laikais ugnies sąšauka tarp piliakalnių kvietė vienytis – ginti savo savastį, žemes, gyvastį, gyvenimo būdą. Vienybė padėjo išlikti ir išgyventi tūkstantmetę istoriją aisčių tautoms. Nepaisant valstybes skiriančių ribų, po pasaulį pasklidusius baltų palikuonis vienija iš istorija, protėvių paveldėta pasaulėžiūra, gyvi papročiai.

Prisiminkime baltų tautų istoriją aplankydami atmintinas vietas ir sustiprinkime ryšį tarp baltų visame pasaulyje. Tegul ugnies šviesa apjungia baltų dvasinę tėvynę. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.

Bendruomenes, organizacijas, pavienius asmenis rugsėjo 22 d. 20-21 val. dalyvausiančius Baltų vienybės ugnies sąšaukoje prašome pranešti apie tai el. paštu Lietuvoje: baltai@aukuras.lt ; Latvijoje: linda.lindale@gmail.com ; Gudijoje: svajksta@gmail.com . Pranešime nurodykite vietą, kur bus uždegta ugnis ir kas ją įžiebs, kaip susisiekti. Jūsų informaciją patalpinsime sąšaukos žemėlapyje (žiūrėti čia).

Daugiau apie sąšauką: http://aukuras.lt/baltu-vienybes-sasauka/
Sąšaukos žemėlapis ir puslapis pildomas ir atnaujinamas.
Dalinkitės su bendraminčiais patirtimi, nuotraukomis, filmais apie Baltų sąšauką FACEBOOK:
Lietuviškai – latviškai: BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA / BALTU VIENĪBAS UGUNSKURU SASAUKSME
Pakvieskite Baltų vienybės sąšaukoje dalyvauti pažįstamus visame pasaulyje.
2017 metais – Piliakalnių metais, Baltų vienybės ugnies sąšauka turėtų tapti išskirtiniu renginiu apjungiančiu piliakalnius ir bendruomenes.
UŽ BALTŲ VIENYBĘ

BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA / http://www.aukuras.lt/sasauka/
BALTU VIENĪBAS UGUŅU SASAUKSME/ http://www.aukuras.lt/sasauka/lv/
BY ПЕРАКЛІЧ БАЛЦКАГА АДЗІНСТВА/ http://www.aukuras.lt/sasauka/by/

Baltų Krivūlė 2017

Baltų Krivūlė 2017

Baltų prigimtinių dvasinių bendrijų ir bendruomenių* atstovų kasmetinė sueiga

Lokstene, 2017

 BENDRA:

Mintis Darbas  darytoją daro!
Uždaviniai Suvokti kas yra padarytą, suderinti esamus požiūrius ir susitarti apie tolimesnę veiklą.
Vieta Latvija, Pliavinių kraštas, Klintainės valsčius – Luokstenės šventvietė (žiūr. pridėta žemėlapį ) ir tautos namai.
Laikas Rugsėjo 9-10 d.

 

EIGA:

Penktadienis (09.08.) 17:00 ->

19:00

19:30 ->

Dalyvių atvykimas, registracija ir įsikūrimas

Vakarienė

Susidainavimas Luokstenės šventvietėje

Šeštadienis (09.09.) 8:00

8:00 ->

10:00

12:00

14:00

15:00

19:00

20:00

21:00

Pusryčiai

Dalyvių atvykimas, registracija ir įsikūrimas

Atidarymo apeiga Luokstenės šventvietėje

Atstovų pranešimai

Pietūs

Darbas  rateliuose

Vakarienė

Guntos Lazdinios pasakojimas apie Dauguvos senvagę prieš užtvindymą. Fotografijos.

Fotografijos ir video apie Luokstenės šventvietės atidarymą ir kt. Vakaronė Luokstenės šventvetėje.

 

Sekmadienis (09.10.) 8:00

9:00

 

9:30

10:30

 

12:00

13:00 ->

Pusryčiai

Atstovų tarybos parengto darbo  metmenų ir nutarimo perskaitymas.

Darbo  ratelių pranešimai

Darbo metmenų ir  nutarimo papildymas

su darbo  ratelių pasiūlymais. Patvirtinimas.

Uždarymo apeiga Luokstenės šventvietėje.

Bendra išvyka po apylinkės šventvietes.

 

DARBOTVARKĖS NUOSTATAI: 

Išankstinis užrašymas •       Apie dalyvavimą Krivulėje pranešti   Antrai Balodei iki 2017.09.03., siunčiant paraišką e-paštu: , arba skambinti +(371) 262 389 94

 

Darbas rateliuose

 

 

•       Krivulės darbas  telkiamas per  užduočių ratelius.

•       Kiekvienas dalyvis gali laisvai prisijungti prie jį dominančio užduočių ratelio.

•       Darbo  ratelio tikslas yra pasikeisti patirtimi, o taipogi susitarti apie veiklą apibrėžtoje srityje ir darbo  ratelių dalyvių bendradarbiavimą.

•       Krivulės pabaigoje darbo  ratelis padaro pranešimą apie savo darbo  pasekimus.

 

Darbo ratelių  užduotys

 

•       Rengėjai siūlo sudaryti darbo ratelius šiems uždaviniams spręsti:

•       Bendradarbiavimo būdai-bendri renginiai, Krivulės darbo pagerinimas, bendravimo palengvinimas, Etninių religijų kongresas ir kt.

•       Pasaulėžiūros  plėtros veiksmai-renginiai, socialinių tinklų naudojimas, knygos, video/filmai ir kt.

•       Švietimo ir auklėjimo veiksmai -savųjų apmokymas, švietimo  įstaigos, vaikų auklėjimas it kt.

•       Bendra baltų Dievo ir dievybių samprata – dievybių reikšmė, tvarka, tarpusavio santykiai, ženklai,  prasmės ir kt.

•       Ne mažiau kaip trims dalyviams pageidaujant gali būti sukurtas darbo ratelis kitu juos dominančiu klausimu.

 

Atstovų taryba •       Krivulės dalyvių bendrą nuomonę suderina ir išreiškia atstovų taryba.

•       Atstovų tarybos nariai  sprendžia klausymus:

•       Apibendrina ir perskaito pranešimus apie darbus, kurie padaryti laikotarpiu nuo praėjusios Krivulės;

•       Kartu paruošia metmenis  iki sekančios Krivulės, taipogi įvertina ratelių pranešimuose numatytus darbus.

•       Kartu paruošia Krivulės nutarimą, taipogi įvertina darbo  ratelių pranešimuose minėtus pasiūlymus.

 

Atstovų tarybos sudėtis •       Atsižvelgiant į indelį  rengiant Krivulės darbą, Krivulės rengėjai į tarybą įtraukia po vieną atstovą iš šių baltų bendrijų:

•       Latvija: Latvijos Dievturių Sandrauga  ir „Zaltis“

•       Lietuva: Romuva un Aukuras

•       Prūsija: Jotvingių ir prūsų bendrija

•       Gudija: Svajksta

 

•       Ne mažiau kaip 5 Krivulės dalyviai gali išrinkti savo atstovą, kuris turi tokias pačias teises, kaip anksčiau paminėtų  bendrijų atstovai.

 

Kaina •       Renginio  išlaidoms padengti (patalpos, įranga, susisiekimas) kiekvienam  dalyviui numatytas dalyvavimo mokestis 3,0 EUR .Lėšas pervesti į Latvijos Dievturių Sandraugos sąskaitą iki Krivulės pradžios, arba mokėti užsirašymo  metu grynais pinigais.

 

Maitinimas Rengėjai pasirūpins bendru maitinimu tiems, kurie bus užsiregistravę iki 2017.09.03. pas Antra Balodę  , tel. +(371) 262 389 94) ir bus sumokėję. Kainos:  pusryčiai 3-4 EUR, pietūs 7-8 EUR, vakarienė 3-4 EUR (kainos dydis priklauso nuo užsakovų skaičiaus).

 

Netoli stovyklos yra kelios visuomeninio maitinimo įstaigos, kur galės pavalgyti tie, kurie nebus užsisakę bendro maitinimo.

 

Nakvynė Galima užsisakyti  vietą nakvynei. Numatomas mokestis 10-15 EUR už naktį. Dėl nakvynės tartis su Anrta Baluode (, tel. +(371) 262 389 94).

 

Apmokėjimas: LATVIJAS DIEVTURU SADRAUDZE
Reġ. Nr. 90000279525
Adrese: Tēriņu 13, Rīga, LV-1004
Bankas konts:
Swedbank
Kods – HABALV22
Konta Nr. – LV10HABA0551018486000

 

Adresas: Liepsalos, Klintainės valsčius, Pliavinių kraštas, Latvija

Kordinatės: 56.599538, 25.655844

 

* Atleskite, lietuviai  už nesusipratima del žodžiu „bendriju ir bendruomeniu“ naudojimo. Klaida ištaisiau.
Su pagarba Regina Valtenberga

Švyturys 2016

Švyturys 2016

Tęsiame praeitais metais pradėtą darbą. Šiemet vėl įvardinsim „švyturius“ – šviesą nešančius žmones, kurių darbai spindi kaip deimantai kasdienybėje.

Prieš tai leiskit pasidžiaugti, kad praeitais metais „švyturio“ vardą gavę Dainius Razauskas ir Ramūnas Karbauskis šiemet buvo įvertinti ir kitų žmonių.

Dainius Razauskas

Dainius Razauskas pelnytai gavo  Basanavičiaus premiją, su kuo jį nuoširdžiai sveikiname.

Ramūnas Karbauskis

Ramūnas Karbauskis kartu su savo partija laimėjo rinkimus į seimą. Lietuvos piliečiai tvirtai palaikė Ramūno išsakomas mintis ir Ramūnas šiuo metu turi pakankamai svertų pagerinti mūsų kultūros padėtį. Sveikiname ir linkime gero darbo!

 

 

Šiemet šviesuolius rinko arti dvidešimties žmonių. Visoms žemiau išvardintoms asmenybėms buvo pritarta bendru sutarimu. Prieš paskelbiant šių metų švyturius trumpai paminėsime, kad buvo atsisakyta piniginio prizo, nes pinigai nukreipia dėmesį nuo esmės.

Virgilijus Avižonis

Virgilijus Avižonis

Kiekvienam šviesiam žmogui pagal galimybes įteiksime garbingą pažymėjimą ir simbolinę dovanėlę. Čia matyt būtų gera vieta paminėti Kriūkų romuvos vaidilą Virgilijų Avižonį, antri metai iš eilės meistriškai išdrožiantį pūtimo ragą ir įteikiantį vienam iš šviesuolių. Ačiū už įspūdingą dovaną!

Taip pat norime labai atsakingai pareikšti, kad nei praeitais metais, nei šiais, nei kada ateityje kreipsime dėmesį į šviesaus žmogaus religinę priklausomybę. Svarbiausia yra tai ką žmogus daro, o ne kokiai religinei pakraipai save priskiria (jeigu iš viso priskiria). Tikimės, kad niekas neiškreips viso šio sumanymo pagal savo suvokimą.

Taigi, vaidilų sprendimu ir mūsų senajai pasaulėžiūrai neabejingų žmonių pritarimu skelbiame žemiau esantį šviesuolių sąrašą. Kiekvienas iš žemiau paminėtų žmonių šviečia mums skirtingai. Vieniems šviečia labiau vienas, kitiems kitas šviesuolis. Todėl neskirstome jų į labiau ar mažiau nusipelniusius žmones. Kiekvienas iš jų yra mūsų pasaulėžiūros krivių-krivis.

2016-tų metų šviesą nešančių žmonių sąrašas – „Švyturys 2016“

Algimantas Bučys

Algimantas Bučys

Šiemet sukako 700 metų kai Gediminas tapo Lietuvos valdovu. Ta proga norėtume pasveikinti ir stipriai paspausti ranką rašytojui Algimantui Bučiui, atskleidusiam mūsų karališką praeitį taip meistriškai užtušuotą laiko bėgyje. Jo sąžiningo darbo, pasižyminčio nuoseklumu ir griežtu esamų duomenų vertinimu, pagalba mūsų valdovai nušvito visai kitoje šviesoje. Linkime ir kitiems turėti tokį įžvalgumą ir pastabumą. O mes Algimantą Bučį sveikiname ir džiaugiamės jį vadindami mūsų „švyturiu“. Jo „krivių krivio“ vardo vertas darbas įtakos mūsų ir mūsų palikuonių savivoką.

 

Rimantas Balsys

Rimantas Balsys

Jeigu Algimantas Bučio darbai daugiausia nagrinėja Lietuvos tarptautinį būvį, tai Rimanto Balsio darbai nukreipti į mūsų protėvių savasties suvokimą. Rimantas Balsys labai atsargiai ir kruopščiai renka mūsų senosios pasaulėžiūros kruopeles. Jo straipsniai ir knygos atskleidžia tikrą, nepagražintą ir nenumenkintą mūsų praeitį. Jo mokslinė veikla nesiriboja vien tik tyrimais. Rimanto Balsio vadovavimo dėka vis platesnės visuomenės dalies dėmesys krypsta į mūsų praeities tyrimus.  Jo darbais ir įdirbiu remsis jaunoji karta, todėl drąsiai jį skelbiame 2016-tų metų „švyturiu“.

 

 

Liudmila Petkevičiūtė

Liudmila Petkevičiūtė

Jaunimu rūpinasi didelis būrys žmonių. Pavyzdžiui, rašytojos Liudmilos Petkevičiūtės knygos, skirtos mažiausiems, vos dar besimokinantiems kalbėti vaikams, pasižymi pasakišku grožiu ir darna. Kiekviena jos mintis – tai žibantis spindulėlis įsipinantis į vaiko sąmonėje mezgamą kalbos raštą. Liudmilos šviesa nepalieka abejingos širdelės. Neveltui jos knygos yra pelniusios ne vieną apdovanojimą. Džiaugiamės jos šviesa ir sveikiname!

 

Aušra Kavaliauskienė

Aušra Kavaliauskienė

Šiek tiek vyresniais vaikais rūpinasi mokytojai. Čia būtų sunku kažką išskirti, nes turime labai daug šviesių mokytojų. Tikimės, kad mokytojai neįsižeis vieną iš jų paskelbus metų „švyturiu“. Žiežmarių mokyklos pradinių klasių mokytoja Aušra Kavaliauskienė Lietuvoje matyt pirmiausia žinoma kaip nenugalėta sportininkė. Jos šimto kilometrų bėgimo vis dar niekas nepagerino jau daugelį metų. Būdama neįtikėtinai stipri moteris, ji sugeba rasti švelnumo kiekvienam prie jos priėjusiam vaikui, todėl net ir baigę pradines klases mokiniai nenutraukia ryšio su šia mokytoja. Aušra Kavaliauskienė užaugino visą būrį žmonių, mylinčių savo tėvynę, todėl su pasididžiavimu ją vadiname „švyturiu“.

 

Tadas Šidiškis

Tadas Šidiškis

Vaikai augdami įgauna savarankiškumo ir lekia į žygius. O koks žygis be Tado Šidiškio? Geografas Tadas Šidiškis matyt žino visą Lietuvą mintinai, nes neatrasite tos vietos kur jo nebūta. Tarp viso Lietuvos jaunimo Tadas yra gyva legenda. Už sveikos gyvensenos ir mūsų praeities puoselėjimą džiaugiamės jį skelbdami „švyturiu“.

 

Darius Ramančionis

Darius Ramančionis

Kitoje Lietuvos pusėje žygiais ne daug nusileidžia Darius Ramančionis. Dariaus veikla žygiais neapsiriboja. Jau daugelį metų jis Šiaulių krašto žmones buria į „Aukuro“ bendruomenę, kuri užsiima savišvieta ir aplinkosauga, puoselėja mūsų paveldą. Šiemet Šiaulių miestas jį paskelbė metų šviesuolių. Pritariame šiam miesto sprendimui ir antriname jį skelbdami „švyturiu“, nes jo darbai žinomi ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje.

 

 

Valdis Celms

Valdis Celms

Mūsų senąją pasaulėžiūrą puoselėja ne tik lietuviai ir ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Štai Valdis Celms, ilgametis Latvijos dievturių vadovas, šiemet nudžiugino nauja knyga „Baltų religijos pagrindai“. Kiek anksčiau Valdis išleido knygą „Baltų raštai ir ženklai“. Valdžio šviesa seniai peržengė Latvijos ribas, todėl jį galime drąsiai vadinti „švyturiu“.

 

Ivars Logins

Ivars Logins

Pažymėsime dar vieną šviesuolį iš kitos baltų genties. Tai latgalis Ivars Logins. Juokais jį galima vadinti „akmenų medžiotoju“, nes atrado ne vieną šventvietę ar apeigose naudojamą akmenį. Šnekant su juo panyrama į mitinį pasaulį, kur paprasti akmenys virsta žalčiais, dievais ar tiesiog apeigose naudojamais įrankiais. Ivars atradimais susidomėjo mokslininkai. Savo darbu Ivars siekia, kad ladgaliai nenuskęstų užmarštin, todėl visapusiškai puoselėja latgalių kalbą ir visą kultūrinį latgalių palikimą.

Linda Lemhena

Linda Lemhena

Kartais valstybinės sienos ir skirtingos kalbos tampa kliūtimi vienodai mąstančių žmonių bendradarbiavime. Tuomet padeda žmonės kurie kaip šviesolaidžiai sujungia skirtingas šalis. Linda Lemhena yra vienas iš tokių žmonių. Maža to, jos aktyvi veikla Latvijoje jungia ne vieną bendriją.  Lindos Lemhenos veikla žinoma ne tik Latvijoje bet ir Lietuvoje, Suduvoje, Prūsijoje. Džiaugiamės jos švytėjimu.

 

Kornelija Mauliutė

Kornelija Mauliutė

Persikelkime dabar į kitą Lietuvos pusę – Suduvą. Žmonės SU-DUV-oje „SU-DIEVu“ gyvena. Ir tikrai, žmonės ten kitokie. Kraštas ten alsuoja pasakomis. Žmogus nekalba, o dainuoja. Kornelija Mauliutė yra Punsko krašto siela, šviečianti tiek mažiems tiek dideliems. Šiemet Baltų krivulėje ji buvo visų sutarimu įšventinta į krives. Džiaugiamės ir antriname skelbdami ją šviesą nešančiu žmogumi.

Petras Lukoševičius

Petras Lukoševičius

Turbūt nėra Punsko krašte žmogaus, kuris nepažinotų krivūlės šeimininko – Petro Lukoševičiaus. Tai žmogus, paskyręs savo gyvenimą mūsų senosios pasaulėžiūros puoselėjimui. Tai krivių-krivis tikrąja to žodžio prasme. Jo išmintis ir įžvalga siekia labai toli, o darbštumas leidžia pasiekti užsibrėžtų tikslų. Jis šviečia ne tik žmonėms, bet ir mums – vaidiloms.

 

Nērtiks Jōrgesuns

Nērtiks Jōrgesuns

Yra šiame pasaulyje kažkas stebuklingo. Kažkas, ko be Dievo įsikišimo sunkiai sektųsi paaiškinti. Mirusi prūsų kalba savaime atgyja. Kas verčia prūsus prisiminti senai pamirštus protėvius, jų kalbą bei papročius? Gal tokie šviesuoliai kaip Nērtiks Jōrgesuns? Nērtiks Jōrgesuns yra aktyvus prūsų kultūros gaivintojas. Tai prūsų krašto šviesulys. Džiaugiamės!

 

Virginijus Kašinskas

Virginijus Kašinskas

Grįžkime į Lietuvą. Čia žmonės kartais niekieno neremiami atlieka sunkų, bet labai reikalingą darbą. Pavyzdžiui dailininkas Virginijus Kašinskas visą savo laisvalaikį skiria duomenų apie mūsų kultūrą rinkimui. Jis ne tik surengia savo kūrybines parodas, kuriose nutapo liaudiškas dainas, bet sugeba sudalyvauti ir įamžinti mūsų pasaulėžiūrą skatinančius renginius. Visa šia medžiaga nuoširdžiai dalinasi tiek su televizijomis, tiek su kitais žmonėmis. O jei dar jį pavyksta pašnekinti…! Neabejotinai tai yra „švyturys“.

 

Irena Balčienė

Irena Balčienė

Irena Balčienė yra pakankamai tylus ir labai sąžiningas žmogus, bet jos darbai, į juostas įaustos mintys kalba už ją pačią, todėl šiemet ji Baltų krivūlėje taip pat buvo įšventinta. Antriname Baltų krivūlės sprendimui.  Jaunimui dera iš jos pasimokyti ramumo ir savo pažiūrų tvirtumo. Dėkui kad šviečiate!

 

Kęstutis Juškys

Kęstutis Juškys

Kęstutis Juškys šiemet užbaigė daug metų brandintą sumanymą. Jo puoselėjamoje šventvietėje daugelio žmonių iš Lietuvos pastangomis buvo užbaigta statyti žinyčia – įspūdingas akmenų ratas, vieta kurioje tikėkimės įvyks dar ne vienas renginys, nušviesiantis mūsų darbus tiek dabartinei, tiek ateinančioms kartoms.

 

 

Vaidotas Digaitis

Vaidotas Digaitis

Yra Lietuvoje nemaža žmonių, kurių gyvenimas mažai skiriasi nuo dainose apdainuojamų didvyrių. Šiemet norisi pažymėti Vaidotą Digaitį iš Laukuvos, kuris su savo žirgais garsino Lietuvą ne tik už Lietuvos, bet ir už Europos ribų. Vaidotas yra ištvermės ir atkaklumo pavyzdys, tikras vytis! Jo meile žirgams užsikrėtė ne vienas žmogus. Džiaugiamės jo pasiekimais!

 

grupė „Skylė“

grupė „Skylė“

Išvardijome daug šviesių žmonių. Bet juk dar gražiau kai šviesą skleidžia ne atskiras žmogus, o visa žmonių grupė. Pavyzdžiui, grupės „Skylė“ su Aiste Smilgevičiūte (Radzevičiene) sukurtas albumas „Broliai“ atgaivino  pasididžiavimą savo artimaisiais, taip neseniai guldžiusiais galvą dėl tėvynės. Tai ne vienintelis darbas jų kūryboje privertęs pažvelgti į savo vidų ir mūsų praeitį. Grupės praeityje išleisti albumai ir šiandien verčia susimąstyti. 2015 metais pasirodęs albumas „Dūšelės“ kaip niekada arti priėjo prie mūsų tautos mitinių vaizdinių. Pažymėtina, kad grupės narys Gediminas Žilys yra tikras vaidila. Jam atliekant apeigas abejingų nelieka. Džiaugiamės tiek Gedimino, tiek kiekvieno grupės nario darbais ir sveikiname visą grupę. Ačiū  už gilų sielos muzikos pajautimą!

 

Adolfas Gedvilas

Adolfas Gedvilas

Šį garbingą sąrašą užbaigiame vienu ypatingu žmogumi – žemaičių garbės kriviu Adolfu Gedvilu, kuris savo laiku padarė šventą darbą – atkūrė amžiną ugnį, kuri dega jau virš dvidešimt metų. Šios ugnies liepsna liepsnoja ne viename Lietuvos kampelyje, įskaitant ir didžiuosius miestus. Adolfai Gedvilai, ne tik ugnis, bet ir jūsų mintys bei darbai šviečia. Ačiū!

 

Daugiau apie „Švytūrio“ sumanymą galite pasiskaityti kriviu-krivis.lt svetainėje.

 

 

 

 

Valdžio Celmo kalba skirta Baltų krivūlei 2016

Valdžio Celmo kalba skirta Baltų krivūlei 2016

 

BALTŲ KRIVULĖS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

2016-05-31                                                                  Valdis Celms, LDS viršaitis

BALTŲ KRIVULĖ yra kasmetinę baltų tradicinių dvasinių bendrijų atstovų sueiga ir tai  yra geriausias būdas mums, kuriuos kadaise išskyrė istorija, vėl ir vėl susitikti, susipažinti ir suartėti.

Iš šių susitikimų mes laukiame išmintingų, į ateitį nukreiptų sprendimų, galingo susijaudinimo ir kartu buvimo pojūtį, kuris suteikia energijos visam tolimesniam gyvenimui ir vystymuisi. Šio noro pagrindas – gilus mūsų savitarpio priedermės  suvokimas jau dešimt tūkstančių metų esančiam baltų dvasiniam pasauliui – baltų dievturystei arba religijai, jos kultūrai ir gyvensenai. Šio noro pagrindas yra nenuslopinama baltų laisvės ir nepriklausomybės dvasia ir savo nepakartojamo ypatumo pajautimas.

Apie visą tai mąstant ir atsižvelgiant į BALTŲ KRIVŪLĖS patirtį, o visų pirma  latvių ir lietuvių, bet plačiau žvelgiant, į  visų baltų senųjų žemių  gyvenančių tautų dvasinės vienybės idėją, leiskite pateikti kelis apmąstymus apie pačios krivūlės vidinę struktūrą ir veiklą: Tęsti skaitymą

Akmenų medžiotojas – Ivars Logins

Akmenų medžiotojas – Ivars Logins

 

Latgalīšu Dzejas Antalogija

Tik praėjus keletai savaičių po Baltų krivūlės pradedu suvokti kokių įspūdingų žmonių tai buvo susibūrimas. Biruta Czepła davė gerą mintį – kiekvienam papasakoti ką pamatė ir išgyveno per šį susitikimą. Daugiausiai į mano objektyvą papuolė Ivars Logins. Nenuostabu, nes jis savo gera nuotaika matyt užkrėtė ne vieną. Pažintis su juo prasidėjo prieš porą metų Vilniasu knygų mugėje. Tuomet jis pusiau latgališkai, pusiau lietuviškai pardavė knygą „Latgalīšu dzejas antalogija“. Bet šiandien noriu papasakoti apie jį ne dėl šių priežąsčių. Noriu jums parodyti vieną iš jo atradimų.  Tęsti skaitymą

Dabartinė senosios religijos-gyvensenos situacija Latvijoje

Dabartinė senosios religijos-gyvensenos situacija Latvijoje

Dievturybės kaip oficialiosios religijos statusas Latvijoje.

  1. Gyvensena apibūdinta Latvijos Seimo Konstitucijos preambulėje: „Latvijos identitetą Europos kultūros erdvėje nuo senovės išreiškia latvių ir lyvių tradicijos, latviškas gyvensenos būdas, latvių kalba, žmogiškosios ir krikščioniškos vertybės. Religija, kaip bet kuri gyvenimo forma nuolat keičiasi, transformuojasi, kai kada tie pokyčiai gali būti esminiai ir nevienareikšmiai. Religija įsilieja į kiekvienos valstybės kultūrinį-istorinį kontekstą, šiandien mažų valstybių religiją, senų tikybų reikšmę pabrėžia SNO Deklaracija, kurioje kalbama apie tų asmenų teises, kurios priklauso nacionalinėms arba etninėms, religinėms ir lingvistinėms mažumoms. JUNESKO konvencija apie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimą, kuri veikia nuo 2006 m. balandžio 20 d., saugo etnines religijas, jų priklausomumą konkrečiai valstybei, žemei, tautai, kalbai, pasaulio suvokimui ir tradicijai. JUNESKO konvencijoje įvardintos etninės religijos, pripažįstamas bendras noras išlaikyti žmonijos nematerialų kultūros paveldą, nurodoma, jog „išsaugojimas” reiškia veiksmus, kurių tikslas rūpintis nematerialaus kultūros paveldo gyvybingumu, tame tarpe jo identifikacija, dokumentavimu, moksliniais tyrimais, išsaugojimu, globa, populiarinimu, vertybių stiprinimu, tęstinumu per formalų ir neformalų švietimą ir  šio paveldo  įvairių aspektų atgaivinimą.”¹
  2. Latvijos kultūras kanone įtrauktos tokios liaudies tradicinės vertybės kaip: Latvių dainos-ketureiliai, daugiabalsis dainavimas, kanklės ir kankliavimas, tautiniai drabužiai, dainų šventė, Lielvardės juosta, ruginė duona, Latgalės puodininkystė, Joninės, kapinių tvarkymo tradicijos, Suitų (Alšvangos) kultūrinė erdvė; Lyvių tradicinė kultūra.

Tęsti skaitymą

Baltų krivūlė „Tikėjimas ir tauta“ 2016

Baltų krivūlė „Tikėjimas ir tauta“ 2016

Birželio 3-5 dienomis vyko jau tradicija tapusi Baltų krivūlė. Susirinko senąjį protėvių tikėjimą išpažįstantys žmonės. Buvo aptariama tautų tapatumo, tarpusavio ryšių stiprinimo ir bendradarbiavimo,  pasaulėjautos ir tikėjimo sklaidos klausimai. Krivūlė vyko jotvingių – prūsų gyvenvietėje, Ožkiniuose (Punsko valsčius, Seinų apskritis, Palenkės vaivadijoja – SŪDUVA , Lenkija)

Krivulėje pasisakė religinių bendruomenių vadovai. Štai keletas iš pasisakymų:

Eva Martuža – Dabartinė senosios religijos-gyvensenos situacija Latvijoje:
KornelijaReginaEva2016

Kęstutis Račkaitis – Santaka:
2016-05-10-09-20-08-251 Tęsti skaitymą